KNNP direkcijos vadovė tvirtino, kad gavusi nuobaudą ji nesulaukė siūlymo pasitraukti iš pareigų ir pati tokios galimybės nesvarsto.
„Kol kas negirdėjau dar tokio (siūlymo - BNS), pati turėčiau nebent svarstyti“, - sakė A.Feser.
VSTT skirti nuobaudą A.Feser įpareigojo Aplinkos ministerijos sudaryta komisija, tyrusi balandžio 25-ąją Kuršių nerijoje kilusio gaisro aplinkybes.
Komisija konstatavo, kad antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, už kurios įjungimą atsakinga KNPP direkcija, balandžio 25-ąją neveikė. Taip pat konstatuota, kad visais trimis KNNP nurodytais telefono numeriais tuo metu niekas neatsiliepė, nors prie jų turėjo būti nuolat budima.
Komisija taip pat siūlė tirti tuometinės VSTT vadovės Rūtos Baškytės darbą užtikrinant Kuršių nerijos miškų priežiūrą ir priešgaisrinę kontrolę. Jai nuobauda nebuvo skirta, tačiau nuo liepos 1-osios R.Baškytei nebuvo pratęsta kadencija - ji tarnyboje liko eiti vyriausiosios patarėjos pareigas.
R.Baškytė taip pat sakė, kad A.Feser skirti griežtesnės nuobaudos - griežto papeikimo ar atleidimo iš darbo - nebuvo pagrindo.
„Sprendimą priėmiau ne aš, o dabartinė direktorė. Bet jam labai pritariu. Nes tragedija Kuršių nerijai būtų tai, jei Aušra paliktų Kuršių neriją, o gaisras šiuo atveju tikrai nėra tragedija ir nebuvo“, - sakė R.Baškytė.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų.
Direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.
Apdegusias kalnapušės rengiamasi parduoti kaip biokurą, kol kas aiškinamasi, koks gaisro teritorijoje esančios medienos tūris. A.Feser teigimu, galėtų būti parduota keliasdešimt tūkstančių kubilių metrų medienos, vieno kubinio metro kaina turėtų siekti apie 14 litų.