„Nors jau esame brandi visuomenė, vis dar pasitaiko žmonių, kurie nereikalingų daiktų ir nugyvento turto atsikrato miškuose. Tokios akcijos kaip „Darom“ mus išmokė, kad galime pasirūpinti savo aplinka – atėjo laikas kuopti ir miškus. Tegu kiekvienas rudenį šalia grybų pintinės pasiima ir maišą šiukšlėms“, – pranešime spaudai sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Akcija vyks Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose visoje Lietuvoje – iš viso 38 vietose, į kurias talkos dalyvius iš nustatytų susirinkimo vietų į miškus palydės urėdijos miškininkai. Vietos, kuriose vyks miškų tvarkymo talka, miškininkų parinktos pagal tai, kur miško teršėjai dažniausiai palieka šiukšles, atsikrato stambiagabaritėmis ar statybinėmis atliekomis.
„Mes – miškininkai, miškais rūpinamės nuo sėklos iki užauginto medyno. Miško valymas nuo teršėjų paliktų šiukšlių – taip pat kasdienis mūsų darbas, vykstantis visus metus. Deja, ypač pajuntame padangų keitimo sezoną, taip pat miškuose kuopiame išvalytų sandėliukų turinį ar nelegaliai miškuose išverstas statybines atliekas. Nors visuomenė miškus vadina viena didžiausių Lietuvos vertybių, norime grybauti, uogauti ir ilsėtis švariuose miškuose, tačiau mūsų surenkamų šiukšlių skaičiai rodo – kasmet miškuose auga vis didesni šiukšlių kalnai“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Valdas Kaubrė

Talkos pavadinimas „Miško kuopa“ taip pat sugalvotas neatsitiktinai – galvojant apie kuopiamą mišką ir jo tvarkymą visiems susivienijus į bendras kuopas – tai apima gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus.
Nors miškininkai atskiruose regioniniuose padaliniuose rengdavo miško tvarkymo talkas su aktyviomis bendruomenėmis ar jaunaisiais miško bičiuliais, šiais metais nuspręsta įgyvendinti nuo pernai metų brandintą idėją į miškus pakviesti visą pilietiškai nusiteikusią visuomenę ir skirti vieną dieną bendrai švarinimosi akcijai – taip sutelkiant neabejingus gamtai piliečius ir parodant, kad šiukšlinimo problema egzistuoja ne tik viešose erdvėse ar pakelėse, bet ir miškuose.

„Esame socialiai atsakinga įmonė, mūsų miškininkai kasdien tvarko miškus ir kuopia pastebėtus šiukšlynus, tačiau esame įsitikinę, kad kalbėjimas apie problemą gali sutelkti visuomenę ir nebūti abejingais prieš tuos, kurie susikrovę šiukšles važiuoja miško keliukais. Tikiu, kad rugsėjo 11 dieną sukursime pagrindą gražiai ir tvariai tradicijai, kai miškininkai kartu su visuomene skiria laiką bendrai talkai“, - sakė V. Kaubrė.

Didžiausią rūpestį miškininkams kelia į miškus verčiamos buitinės bei stambių gabaritų atliekos.

2018 m. miškuose išmestų nenaudojamų padangų rasta beveik 99,7 tonos, 2019 m. - 157 tonos, o pernai Valstybinių miškų urėdijos miškininkai Lietuvos miškuose surinko daugiau kaip 268 tonas gyventojų išmestų padangų. Tai reiškia, kad pernai surenkamų padangų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai. Neatsakingai išmestos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas medžiagas bei sunkiuosius metalus. Esant karštiems orams kyla ir nemenkas gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus dūmus. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Padangos gamtoje yra net 120-140 metų.

Įvedus taros surinkimo sistemą, miškuose ženkliai sumažėjo tik šių šiukšlių – bent kelis kartus mažiau randama stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas.

Miškų tvarkymo akcijos „Miško kuopa“ vietų sąrašas skelbiamas Valstybinių miškų urėdijos interneto svetainėje www.vivmu.lt