Persipildė rezervuarai
Šventiškai nusiteikusius vilniečius gruodžio 23 dienos popietę pasiekė žinia, kad miesto centre, Žvėryno mikrorajone, Upės gatvėje, ties verslo centru „Green hall“ atsivėrė didelė įgriuva, o iš „Barclays“ pastato evakuoti darbuotojai, šioje gatvėje ribotas pėsčiųjų ir automobilių eismas.
Kaip tuomet tvirtino savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis, statybvietėje atsivėrus įgriuvai, Upės gatvėje buvo nutraukti du „Vilniaus vandenų” nuotekų vamzdžiai, todėl Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų gyventojų nuotekos (vanduo iš čiaupo, klozeto, skalbyklių) pradėjo tekėti į aplinką. Vakare pranešta, kad nuotekos jau leidžiamos į Nerį ir keliauja link Kauno, nes, kaip teigė A. Bubnelis, nuotekų siurblinėje, kuria jos buvo siurbiamos, susikaupė per didelis kiekis.
„Nuotekų siurbimo automobiliai po avarijos buvo mobilizuoti ir naudojami išsiurbiant nuotekas iš duobės. Išsiurbti jų iš siurblinės nebuvo galimybės dėl itin didelio jos gylio, kuris siekia maždaug 12 metrų. Lietuvoje yra vos keletas automobilių, turinčių galimybę siurbti nuotekas tokiame gylyje. Įvykus avarijai magistraliniuose vamzdynuose, nuotekos pradėjo kauptis siurblinėje. Nuotekoms joje pasiekus kritinį lygį, nuotekos automatiškai per avarinį išleidimo vamzdį pradėjo tekėti į upę“, – po avarijos GRYNAS.lt aiškino „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Sugriuvo atraminė siena
Tačiau daugelį kamavo ir dar dabar kamuoja klausimas, kokia yra tokios žalingos gamtai avarijos priežastis. VTPSI gegužės pradžioje baigė tyrimą ir, kaip rašo savo pranešime spaudai, nustatė, jog incidentas įvyko dėl atraminės sienos griūties.
„Šiam atvejui tirti sudaryta specialioji komisija nustatė, kad incidentas, kurio metu į aplinką pateko didelis kiekis neišvalytų nuotekų, įvyko dėl atraminės sienos griūties, kurią sąlygojo statybas vykdžiusių rangovų padaryti pažeidimai ir projektuotojų klaidos“, – išvadose rašo VTPSI.
Komisijos išvadoje nurodoma, kad nuotekų sistema buvo pažeista sugriuvus statomai atraminei sienelei, kurios griūtis įvyko dėl neteisingai priimtų konstruktyvinių sprendinių, o statybos vykdytos nesilaikant statinio projekte numatytų technologinių sprendimų.
Statybos pradėtos neturint leidimo
Negana to, kaip rašoma pranešime, „<...>statybos darbai buvo pradėti vykdyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento ir nepaskyrus statinio statybos techninio prižiūrėtojo“.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, statytojui UAB „Upės projektai“ leidimas buvo išduotas. Kaip fiksuojama dokumentuose, pernai gruodžio 13 d. buvo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas pagal suderintą Požeminės automobilių saugyklos Upės g. 21 statybos projektą.
Tačiau pats statybų įkarštis prasidėjo dar iki gruodžio 13 dienos. Kaip informuoja VTPSI, ši bendrovė vykdė neteisėtą veiklą spalio – lapkričio mėnesiais, t. y., neturėdama statybos leidimų jau vykdė statybos darbus.
„Leidimas statybai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2016-12-13. Remiantis pateiktais atraminės sienos injekcinių inkarų bandymo protokolais, galima teigti, kad šių inkarų bandymas buvo atliktas 2016-11-02 - 2016-11-03 dienomis. Tai reiškia, kad laikinosios sienos įrengimo metu leidimas statybai nebuvo gautas“, – atsakyme GRYNAS.lt rašo VTPSI.
Pirmas statybų projektas netinkamas
Dėl statybų leidimo bendrovė „Upės projektai“ į savivaldybę kreipėsi ne vieną kartą. Pirmasis jos bandymas buvęs 2016 metų rugpjūtį, tačiau tada savivaldybė pateiktam Požeminės automobilių saugyklos statybos projektui nepritarė.
Pakoregavusi projektą, UAB „Upės projektai“ vėl jį pateikė į savivaldybę svarstymui 2016 metų lapkričio 15 dieną. Po antro kreipimosi statytojas gavo savivaldybės leidimą statyti, tačiau, palyginus Vilniaus miesto savivaldybės ir VTPSI duomenis matyti, kad atsako buvo nelaukiama ir statybos pradėti gerokai anksčiau, dar prieš kreipiantis į savivaldybę.
Naudojo kitas medžiagas
Tačiau statybos be leidimo ir prižiūrėtojo nėra vienintelis pažeidimas. Avarijos, kurios metu į aplinką išsiliejo daugiau nei 46 tūkstančiai kubinių metrų nevalytų nuotekų, priežastis yra atraminės sienos griūtis, kurią sąlygojo statybas vykdžiusių rangovų padaryti pažeidimai ir projektuotojų klaidos. Pavyzdžiui, projekte buvo patvirtintos vienos statybinės medžiagos atraminei sienai statyti, tačiau vykstant statyboms naudojamos visai kitos, per silpnos sulaikyti gruntą, todėl atraminė siena griuvo ir suskaldė vamzdį, kuriuo tekėjo nuotekos.
UAB „Upės projektai” atstovė spaudai Virginija Dunauskienė GRYNAS.lt tvirtina, kad bendrovė su šiais pažeidimais neturi nieko bendro, nes tokius sprendimus esą priėmė jų samdytas rangovas „Vilniaus rentinys”. Įmonė buvo atsakinga už dalį projekto įgyvendinimo, įtraukiant ir sugriuvusios atraminės sienos statybą, kuri, kaip rašo VTPSI, statyta ne iš tų medžiagų, kurios nurodytos statybos projekte.
Užklausą dėl priežasčių, kodėl statybos buvo pradėtos dar negavus statybos leidimo, GRYNAS.lt žurnalistai išsiuntė bendrovei SBA, tačiau atsakymas gautas iš dar vienos uždarosios akcinės bendrovės „Urban Inventors“. Jos generalinis direktorius Lionginas Šepetys, priešingai nei tyrimo išvadose informuoja VTPSI, teigė, jog UAB „Upės projektai“ nepadarė jokių pažeidimų ir statybas vykdė pagal įstatymus.
„Mes įsitikinę, jog veikėme teisėtai, nes iki statybas leidžiančio dokumento išdavimo mes vykdėme tik tuos darbus, kurie buvo galimi pagal turimą leidimą detaliems archeologiniams tyrinėjimams ir žemės darbams. Požeminio parkingo statybų darbai buvo pradėti tik 2016 m. gruodžio 13 d., gavus statybų leidimą“, – tvirtina L. Šepetys.
Be to, L. Šepetys aiškina, kad „Upės projektai“ taip pat yra nukentėjusi pusė, nes bendrovė samdė rangovą, dėl kurio klaidos abiem įmonėms gresia didelės baudos. Tiesa, atstovas kol kas neatskleidžia, ar ginčas su „Vilniaus rentinys“ vyks teisiniu keliu: dabar esą svarbiausia gauti leidimus pabaigti pradėtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę.
Baudas gaus ir statytojas, ir rangovas
Bet baudą „Vilniaus rentinys” gali tekti sumokėti. VTPSI, remdamasi tyrimo išvadomis, informuoja, kad už savavališką ypatingo statinio statybą bauda bus skiriama statytojui (UAB „Upės projektams”), jos dydis yra nuo 7240 iki 14 481 Eur ir rangovui („Vilniaus rentinys”), kuri siekia nuo 2000 iki 5700 Eur.
Už statybą nepaskyrus techninio prižiūrėtojo – bauda bus skiriama arba statytojo atstovui, arba statybos valdytojo atstovui (atsižvelgiant į pavedimo sutartimi perduotus įgaliojimus). Baudos dydis nuo 289 iki 1448 Eur.
Be to, kaip atsakyme GRYNAS.lt rašo VTPSI, bus įvertinta baudos už netinkamą darbo projekto parengimą skyrimo galimybė, atsižvelgiant į nustatytus baudos skyrimo terminus bei įvertinta galimybė skirti baudą techniniam prižiūrėtojui už statinio statybos techninės priežiūros atlikimą neapsidraudus civilinės atsakomybės draudimu.
Nusprendė nuotekas išleisti į Nerį
Kaip jau minėta, trūkus nuotekų vamzdžiams, savivaldybėje sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija. Į svarstymą, ką daryti su trūkusiais vamzdžiais ir tekančiais teršalais, pakviesti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai, kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai, nesutikę nuotekų leisti į Nerį ir siūlę problemą spręsti kitais būdais. Tačiau komisija vis dėlto priėmė sprendimą, nepalankų gamtai.
Mokslininkai ir aplinkosaugininkai, dalyvavę svarstyme, siūlė kuriam laikui, kol bus sutvarkyti nuotekų vamzdžiai, išjungti vandens tiekimą Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų gyventojams arba, pirmiausia, prijungti papildomas žarnas ir taip sujungti trūkusius vamzdžius. Bet savivaldybė priėmė savo sprendimą motyvuodama, kad negalima dalies sostinės rajonų palikti be vandens. Meras Remigijus Šimašius sakęs, jog „dėl avarijos nutraukti vandens tiekimą miestiečiams ir taip sumažinti nuotekų patekimą į Nerį nebuvo galima, nes dėl to būtų kilusi grėsmė žmonių gyvybėms – be vandens būtų likę ne tik gyventojai, bet ir gydymo įstaigos“.
Numatyta 600 tūkst. bauda
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, į Neries upę bei žemės paviršinius sluoksnius avarijos metu pateko daugiau nei 46 tūkstančiai kubinių metrų nevalytų nuotekų. Skaičiuojama, kad žala aplinkai siekia per 600 tūkstančių eurų, tačiau, pasak, Vilniaus RAAD direktoriaus Mariaus Švaikausko, kol kas neskelbiama, kas turės šią žalą atlyginti: Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nusprendė nuotekas išleisti į upę, statytojas ar kitas galimas kaltininkas.
„Šiai minutei galima įvardyti tik kokio dydžio žala yra, kokio dydžio bauda bus išieškoma, jei kaltininkai nesutiks susimokėti. Šiuo metu ruošiame civilinį ieškinį, todėl kaltininkų įvardyti negaliu. Jie aiškūs, bet aš jų neįvardysiu, nes dar nėra paruoštas civilinis ieškinys“, – komentuoja M. Švaikauskas.
Mokslininkai Nerį stebi
Aplinkosaugininkas tikina, jog pakitimų dėl išlietų nuotekų į Nerį kol kas upėje nematyti. Bet Lietuvos hidrobiologų draugijos narys, ichtiologas Kęstutis Skrupskelis GRYNAS.lt yra sakęs, kad toks sprendimas tikrai turės neigiamos įtakos Neryje gyvenantiems organizmams.
„Artimiausiu metu stebėsime laisvosios organikos kiekį: tiek fosforo, tiek azoto. Azoto turbūt didžiausia koncentracija pateko į Nerį. Ypač stebėsime padėtį žemiau Vilniaus. Aišku, natūralu, kad tokioje sraunioje ir švarioje upėje kaip Neris, tos laisvos organikos kiekis gerokai padidės ir turės įtakos. Tikrai keisis natūralios buveinės, o kartu su jomis ir tam tikros rūšys. Nedideliam ruožui žemiau Vilniaus ir jautrioms biologinei taršai rūšims gali būti nemaža įtaka padaryta, ypač kalbant apie saugomas bestuburių rūšis, galbūt ir kai kurioms žuvims įtakos turės. Didesnis organinių nuosėdų kiekis ir lašišų naršavietėms galimai turės įtakos“, – svarstė mokslininkas.
Nuotekos Neryje neužsibuvo
Negana to, praėjus porai dienų po avarijos, tos pačios nuotekos galimai buvo užfiksuotos Kaune, Neryje. Hidrologas Aleksandras Kajutis tada prognozavo, kad laikinoji sostinė, ko gero, nėra paskutinė teršalų stotelė.
„Per dvi paras nuotekos pasiekė Kauną, bet kiek žinoma, kauniečiai nepajuto kažkokių pakitimų Neryje. Pakeliui iki Kauno visgi vandens tūris padidėja dar pusantro karto, o paskui Nemunu viskas keliauja į Kuršių marias, kur nuotekos atsiskies dar daugiau. Žinoma, Nemunas yra pasienio upė, tai nuotekos pasieks ir Kaliningrado sritį“, – aiškino specialistas.
VTPSI išvadose pateikia, kad atsakomybę dėl nuotekų avarijos turi prisiimti ir statytojas ir rangovas. Tiesa, kam bus paskaičiuota gamtai padaryta žala, dar nėra aišku.