Labiausiai užterštos Lietuvos teritorijos: nuo mėsos kombinatų iki mokyklų

Lietuvoje gali būti apie 4 tūkst. naftos produktais, pesticidais ar sunkiais metalais užterštų teritorijų. Dalis jų, laimėjus konkursus, yra tvarkomos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Kitoje, kur kas didesnėje dalyje šių teritorijų galimai žaidžia vaikai, ganosi ūkininkų galvijai, netolimais gyvena žmonės, net neįtardami, kokie pavojai slepiasi po žeme.

Didžioji tarša – iš praeities

Pagal ES projektą pernai Lietuvos geologijos tarnyba inventorizavo per 11 tūkst. galimai pavojingomis medžiagomis užterštų Lietuvos vietų. Anot Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno, projekto metu buvo ištirta 150 pačių pavojingiausių įvairiose savivaldybėse esančių teritorijų. Daugiausiai buvo tirtos vietovės, užterštos naftos produktais ir pesticidais. Tyrimo informacija buvo pateikta savivaldybėms, kurios teikė paraiškas gauti europinei paramai.

„Negalima pasakyti, kad pavojingiausia yra ta, ar ta vietovė, nes tokių vietovių yra galybė“, - GRYNAS.lt sakė K. Kadūnas. Jis samprotavo, kad Lietuvoje dėl tarybiniais laikais veikusių įvairių degalinių tinklų ir naftos bazių pavojingais teršalais gali būti užteršta apie 4 tūkst. teritorijų.

„Yra žinoma buvusi Vilniaus naftos bazė, kur eina greitkelis link Naujininkų pro Lazdynus. Tokių naftos bazių Lietuvoje yra pilna“, - sakė hidrogeologas. Jis atkreipė dėmesį, kad tarybiniais laikais Lietuvoje veikė 1300 pesticidų sandėlių. Iš jų yra ištirti tik koks 100. Kone pusės jų (40 proc.) teritorijose yra užterštas gruntas ir požeminis vanduo.

„Anais laikais buvo aplinkosauginiai reikalavimai, bet jie ne visi buvo vykdomi. Kaip ir dabar, maža kas yra, bet ne viskas vyksta, - teigė K. Kadūnas. - Visi teršalai, su kuriais dabar susiduriame, yra perėję iš anų laikų – tai yra vadinama istorine tarša. Lietuvoje nėra tokios sąvokos įstatymiškai, tai reiškia, kad nėra įteisinta, kaip reikėtų tą istorinę taršą tvarkyti. Dabar pats teritorijos savininkas už tai atsakingas. Pavyzdžiui, jūsų tėvukai po kolūkio laikų paveldėjo fermą, jie galėjo nežinoti, kas yra po žeme, bet dabar jeigu yra kokia grėsmė – jie lyg ir tampa atsakingi“.

Tvarkomos 32 pavojingos teritorijos

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė GRYNAS.lt informavo, kad pagal priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ ES lėšomis šiuo metu tvarkomos 32 Lietuvos teritorijos. Visos jos yra užterštos arba naftos produktais, arba sunkiaisiais metalais bei kitomis aplinkai pavojingomis medžiagomis. Visų teritorijų tvarkymui iš ES fondų skirta per 48 mln. litų ( 48 568 513 Lt).

Šios priemonės įgyvendinimui lėšos iš valstybės biudžeto neskirtos, tačiau 5 proc. savo lėšų turėjo skirti savivaldybės, kurių teritorijoje tvarkomos konkursą laimėjusios vietos.

Pagal šią priemonę daugiausiai (4) pavojingais teršalais užterštų objektų tvarkoma Kaune - buvusi mėsos fabriko teritorija, esanti Julijanavos g. 1,  pabėgių mirkymo gamykla Palemono g. 22, Bubių kaimo pesticidų sandėlis (Kauno rajone) ir kuro sandėlio teritorija.

Vilniuje europinės lėšos skirtos trims objektams – Marijampolio ir Mostiškio kaimuose buvusiems pesticidų sandėliams bei Mindaugo vidurinės mokyklos teritorijai tvarkyti.

Vis dėlto peržvelgus visą sąrašą, akivaizdu, kad užterštų Lietuvos teritorijų geografija yra labai plati – nuo vakarinės Lietuvos (Klaipėdos, Tauragės, Telšių) iki rytinės (Ignalinos) ir nuo šiaurinės (Šiaulių) iki pietinės (Alytaus ir Druskininkų).

Teritorijų tvarkymo projektas pradėtas įgyvendinti 2007 metais ir baigsis 2013-aisiais. Likus maždaug metams iki programos finansavimo pabaigos, tvarkymo darbai pabaigti daugiau kaip pusėje iš tvarkomų objektų (16). Likusiose teritorijose tvarkymo jie tebevykdomi.

GRYNAS.lt pateikia visą tvarkomų teritorijų sąrašą. Tiesa, kaip informavo V. Slavinskienė, jis suskirstytas pagal teritorijas, o ne eilės tvarka, kas gavo daugiausiai lėšų. Didžiausias ES finansavimas skirtas buvusio „Elnio“ fabriko teritorijai (Šiauliuose), pesticidų sandėlių tvarkymui Kėdainiuose, Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijai (Julijanavos g. 1, Kaune), Tauragės užterštos teritorijos Pramonės g. sutvarkymui, taip pat Vilniaus Mindaugo vidurinei mokyklai, raketinei bazei Jonavos rajone ir Ukmergės karinio miestelio teritorijų tvarkymui.

Pagal priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ tvarkomos Lietuvos teritorijos:

1. Marijampolio kaimas (Vilnius). Buvęs pesticidų sandėlis priskirtas aukščiausiai pavojingumo klasei. Tvarkymo darbai baigti.
2. Ukmergės karinis miestelis (Ukmergės rajonas). Tvarkymo darbai baigti.
3. Žaizdrių kaimas (Trakų rajonas). Tvarkymo darbai įgyvendinami.
4. Mindaugo vidurinės mokyklos teritorija (Vilnius). Tvarkymo darbai įgyvendinami.
5. Mostiškių kaimas (Vilniaus rajonas). Buvęs pesticidų sandėlis. Tvarkymo darbai baigti.

6. Naujadvario kaimas (Šalčininkų rajonas). Buvęs pesticidų sandėlis. Tvarkymo darbai baigti.
7. Krokialaukio seniūnija (Alytaus rajonas). Tvarkymo darbai baigti.
8. Būdviečio kaimas ( Lazdijų rajonas). Baigta.
9. Nemunaičio seniūnija (Alytaus rajonas). Baigta.
10. Druskininkai, Veisiejų g. 17 (Druskininkai). Buvusi katilinė. Baigta.
11. Gulbiniškių kaimas (Jonavos rajonas). Buvusi raketinė bazė. Įgyvendinama.
12. Kaunas, Palemono g. 22 (Kaunas). Pabėgių mirkymo gamykla. Įgyvendinama.
13. Kaunas, Julijanavos g. 1 (Kaunas). Buvęs mėsos kombinatas. Įgyvendinama.
14. Mikalaučiškių kaimas, Liutonių kaimas (Kaišiadorių rajonas). Pesticidų sandėliai. Baigta.
15. Miegėnų, Vikaičių, Alksnėnų, Gudžiūnų, Plaktinių, Skaistgirių, Angirių, Meironiškių ir Lančiūnavos kaimai. (Kėdainių rajonas). Pesticidų sandėliai, karinis aerodromas. Įgyvendinama
16. Bubių kaimas (Kauno rajonas). Pesticidų sandėlis. Įgyvendinama.
17. Kaunas, kuro sandėlio teritorija (Kaunas). Įgyvendinama.
18. Drevernos kaimas, Klaipėdos g. 4 (Klaipėdos rajonas). Įgyvendinama.
19. Būblelių kaimas (Šakių rajonas). Baigta.
20. Marijampolė, Gamyklų g. 8 (Marijampolė). Įgyvendinama.
21. Antanavo kaimas (Kazlų Rūdos savivaldybė). Įgyvendinama.
22. Raudondvaris (Radviliškio rajonas). Likę mazutu kūrenamos katilinės griaučiai – parūdiję statiniai ir įrenginiai, kuriuose yra mazuto atliekų bei užteršto vandens. Baigta.
23. Margeluičių kaimas ( Akmenės rajonas). Pesticidų sandėlis . Baigta.
24. Pavartyčių kaimas (Radviliškio rajonas). Buvusi mazuto katilinė. Baigta.
25. Buvusio „Elnio“ fabriko teritorija (Šiauliai). Įgyvendinama.
26. Jurbarko miesto pramonės teritorijos sutvarkymas. Baigta.
27. Pagėgių savivaldybė – buvusi karinė kuro bazė. Baigta.
28. Pamituvio I, Kybartų k. (Jurbarko rajonas). Pesticidų sandėlis. Įgyvendinima.
29. Tauragė, Pramonės g.
30. Pikčiūnų k. (Jurbarko rajonas). Įgyvendinama.
31. Tryškiai (Telšių rajonas). Pesticidų sandėlis. Baigta.
32. Ožionių kaimas (Ignalinos rajonas). Įgyvendinama.

Ukmergėje darbai baigti, Vilnius ir Šiauliai dar tvarkosi

Didžiausia ES parama užterštų teritorijų tvarkymui skirta Šiauliams. Čia buvęs „Elnio“ odos fabrikas pripažintas vienu didžiausių miesto taršos šaltinių. 2,5 ha užterštai teritorijai sutvarkyti skirta per 4 mln. litų ( 4 135 308 , 02 Lt). Didžioji dalis jų – ES fondo lėšos.

Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Vilija Grabauskienė GRYNAS.lt informavo, kad Ukmergėje karinio miestelio sutvarkymas jau pabaigtas. Darbai priduoti pernai lapkritį.

„Buvo nukastas užterštas gruntas ir atvežtas naujas“, - sakė pašnekovė. Teritorijos tyrimai parodė, kad gruntas buvo užterštas nafta, nes anksčiau tuose plotuose veikė degalinės ir įvairios dirbtuvės. Bendras smarkiai užteršto grunto plotas siekė daugiau kaip tūkstantį kvadratinių metrų. Užterštą gruntą, anot specialistės, išvežė „Biodegra“, kuri buvo pasamdyta šiems darbams.

„Šiuo metu teritorija yra sutvarkyta ir palikta. Yra įvairių pasiūlymų, ką būtų galima daryti šioje vietoje, bet kol kas vyksta tik svarstymai. Be to, 5-erius metus šitoje teritorijoje vis tiek nieko nebūtų galima daryti“, - teigė V. Grabauskienė.

Ukmergės karinio miestelio sutvarkymo darbams išleista beveik du milijonai litų (1,80463 mln.).

Vilniuje pagal tą pačią programą daugiausiai finansavimo gavo Mindaugo vidurinė mokykla Naujamiestyje. Atlikti tyrimai parodė, kad mokyklos teritorijos gruntas užterštas sunkiaisiais metalais. Tvarkymo darbai buvo padalinti į du etapus, kad netrukdytų mokymo tikslams ir teritorijoje galėtų vykti pamokos.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vitos Braškienės, viena teritorijos dalis jau sutvarkyta, laukiama prasidėsiant antrojo etapo darbų.

„Kai vyksta darbai, juos deriname su direktore. Stengiamės, kad būtų dirbama daugiau šeštadieniais, arba anksti ryte, po pamokų“, - sakė savivaldybės specialistė.

Anot jos, pirmajame teritorijos tvarkymo etape buvo nukastas sunkiaisiais metalais užterštas gruntas, atlikti tyrimai, kad daugiau jo nebėra, užterštas gruntas atiduotas užteršto grunto tvarkytojui „Grunto valymo technologijos“.

„Buvo manoma, kad užterštą gruntą reikės vežti į Vokietiją, nes naftos produktais užterštą gruntą Lietuvoje mokame tvarkyti, o poreikio jį valyti nuo sunkiųjų metalų nebuvo. Bet ta pati įmonė, kuri užsiima naftos produktų valymu, tvarkė ir sunkiaisiais metalais užterštą gruntą. Jo vežti į užsienį nereikėjo“, - sakė V. Braškienė.

K. Kadūnas

Mūsų specialistai, kai vykdo inventorizaciją ir patys važinėja po galimai pavojingus rajonus, pasakojo, kad kaimelio pakraštyje buvusiame pesticidų sandėlyje net vaikai kapstosi. Visko gali būti, jeigu teritorija yra netvarkoma.

Specialistė patikino, kad užteršto grunto po pačiu mokyklos pamatu nėra, todėl užteks išvalyti tik teritoriją aplink ją. Ji teigė, kad sunkieji metalai teritorijoje galėjo atsirasti statant mokyklą ir gruntą atsivežant iš gretimais veikusių „Elfos“, radiokomponentų gamyklų teritorijų, kuriose gruntas buvo užterštos.
„Sunkieji metalai negaruoja į atmosferą, jie sveikatai nekenksmingi. Jie turi intenciją migruoti giliau, t. y. nuplauti lietaus jie patenka į gilesnius sluoksnius. Mes išvalysime požeminius vandenis, kad jų neterštų metalai ir nekeltų pavojaus“, - paaiškino specialistė.

Antrajame mokyklos tvarkymo etape bus atliekami tie patys darbai, tik kitoje teritorijos dalyje. Jie turi būti pabaigti iki kitų metų pabaigos. Iš viso projektas gavo 1, 798 844,8 litų ES lėšų.

Pavojingos teritorijos - atviros

Anot Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo K. Kadūno, nors užterštų teritorijų Lietuvoje daug, visų jų aptverti neįmanoma. Tai padaryti sunku dėl to, kad dauguma jų tik įtariamos užterštumu, tačiau jų tyrimams atlikti nėra pakankamai finansavimo šaltinių. Kol tyrimai nevykdomi, teritorijos lieka atviros. Tai reiškia, kad į jas gali patekti bet kas.

„Prieš porą-trejetą metų spaudoje nuskambėjo istorija, kaip krito keliolika karvių prisilaižusių kažkokių chemikalų. Tos karvės galimai ganėsi kažkur apie buvusį pesticidų sandėlį“, - prisiminė pašnekovas. Jis neneigė, kad tokios teritorijos gali kelti grėsmę ir žmogaus sveikatai.

„Mūsų specialistai, kai vykdo inventorizaciją ir patys važinėja po galimai pavojingus rajonus, pasakojo, kad kaimelio pakraštyje buvusiame pesticidų sandėlyje net vaikai kapstosi. Visko gali būti, jeigu teritorija yra netvarkoma“, - nuogąstavo specialistas.

Lietuvoje užterštų teritorijų valymui koją kiša ir ganėtinai skurdūs technologiniai mūsų šalies pajėgumai. K. Kadūnas pripažįsta – šalyje neturime labai išvystytų valymo technologijų.

„Pasaulyje, pavyzdžiui, norint iš žemės pašalinti metalus, teritorija gali būti apsodinama tam tikros rūšies medžiais, kurie tuos metalus į save sutraukia. Lietuvoje praktiškai naudojamas vienas valymo būdas. Jeigu tai yra nafta, ji yra ek-situ iškasama, yra kelios kompanijos Lietuvoje, kurios iškastą gruntą nusiveža į specialias aikšteles ir įvairiais mikrobais išvalo. Jeigu teritorija užteršta pesticidais, žemė iškasama ir vežama į pavojingų atliekų sąvartynus, o teritorijos gruntas pakeičiamas švariu gruntu. Tokiu būdu yra pašalinamas pavojus sveikatai. Bet apskritai kalbant valymo technologijos Lietuvoje yra labai skurdžios“, - pasakojo hidrogeologas.

Požemio vandens valymas, anot pašnekovo, vyksta in situ būdu - kai nieko nėra kasama, o valomas požemis. Ant gruntinio požemio vandens susidariusi naftos plėvelė pompavimo būdu yra atskiriama, tas pats išvalytas vanduo vėl grąžinamas į požemio sluoksnį ir pakartotinai valomas dar kelis kartus. Vis dėlto valant teritorijas bet kuriuo iš šių metodų nėra šimtaprocentinės garantijos.

„Kaina turi atitikti aplinkosauginę vertę. Dažnai valymo metodai yra brangūs, todėl jie turi išvalyti iki to lygio, kuris nekeltų grėsmės žmogaus sveikatai“, - aiškino K. Kadūnas.

Poveikis sveikatai - plika akimi nematomas

GRYNAS.lt susisiekus su įvairiomis sveikatos tyrimo įstaigomis (Valstybiniu aplinkos sveikatos centru, Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Vilniaus visuomenės sveikatos centru), atsakymo į klausimą, kokį poveikį buvusios pesticidų sandėlių, naftos gamyklų ir kitos gamybinės teritorijos gali daryti žmogaus sveikatai, gauti nepavyko. Tačiau šia tema GRYNAS.lt anksčiau yra komentavęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Vaidginas. Tuo metu jis teigė, jog užterštoje teritorijoje gyvenantis žmogus greičiausiai net nesuprastų, kokią konkrečiai žalą jo sveikatai padaro tokia aplinka, tačiau kad ji kenkia organizmui – neabejotina.

„Tai nepasireikš kažkokiu specifiniu susirgimu. Naftos produktų poveikis dažniausiai pasireiškia tokiais bendrais nuovargio simptomais. Žinoma žmogus nesusivoks, kad tai nuo šalia esančio grunto. Pavojingiausia būtų tuo atveju, jei užterštoje vietoje kas nors sugalvotų vystyti žemės ūkio veiklą. Tada visi sunkieji metalai ir kitos medžiagos per mitybos grandinę patektų į žmogaus organizmą. Na, bet greičiausiai mieste gyvuliai ar maisto produktai nebus auginami. Tačiau naftos produktai gali garuoti, o sunkieji metalai – patekti į aplinkos, o iš ten – ir į būsto vidaus orą. Gyvenamojoje zonoje tokių teršalų neturėtų būti – jie turi specifinį poveikį,“ - dėstė R. Vaidginas.

Ateities perspektyva neaiški

Kaip galėtų būti sprendžiama situacija, kai užterštų teritorijų Lietuvoje gali būti keli tūkstančiai, o ES paramos užtenka tik kelioms dešimtims, Lietuvos geologijos tarnybos specialistas K. Kadūnas siūlė žvelgti į kitų šalių pavyzdžius.

„Jeigu teršiama nafta, žinau, kad Danijoje ir kitose šalyse yra Vyriausybės susitarimas su tam tikra industrija, šiuo atveju su nafta prekiaujančiomis įmonėmis, kad keli euro centai nuo pardavimų nafta eina į specialų fondą, kuris skirtas užterštų teritorijų nafta tvarkymui. Per mokesčius, tam tikra jų dalis tenka tvarkymui. Jeigu tokiu būdu veiktume, pajėgtume susitvarkyti. Bet vėlgi tai yra dešimtmečių procesai. Vakarai savo užterštas teritorijas tvarko dešimtmečiais, nei mes geresni, nei ką“, - svarstė pašnekovas, pasiteiravus, ar Lietuva pajėgtų savo užterštas teritorijas išsivalyti pati, be ES lėšų pagalbos. Anot K. Kadūno, tai būtų sunkiai įgyvendinama, be to, užtruktų kur kas ilgesnį laiką.

Pašnekovo žiniomis, užterštų teritorijų tvarkymą planuojama tęsti ir 2013-2020 metais. Tam skaičiuojama, kad gali prireikti dar apie 140 mln. litų.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos specialistė V. Slavinskienė GRYNAS.lt teigė, kad kokioms priemonėms ir kiek bus skirta lėšų po 2013 m. atsakyti kol kas negali.

„Šiuo metu vyksta pasirengimas naujam ES paramos laikotarpiui“, - sakė ji.