Visas šias priemones gaubia rugsėjo 2 d. prasidėjusios akcijos „Lašiša – 2013“ skėtis. Akcija tęsis iki lapkričio 20 d. Jos metu gausios pareigūnų pajėgos, pasitelkę specialiąsias priemones, sieks užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto vietų apsaugą.
Pirmasis prabangios žuvies mėgėjas Vilniuje sučiuptas antradienį. Žmogui, sugavusiam 35 lašišinių žuvų jauniklius, skirta beveik 72 tūkst. litų bauda. Tačiau Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis trečiadienį spaudos konferencijoje svarstė, kad brakonierių akcijos metu turėtų būti sučiupta kur kas daugiau.
Jis tikino, kad tai jau devinta akcija, tačiau šiemet jos mastas didžiausias. Esą jei pie jos prisijungs ne tik pareigūnai, bet ir gyventojai, lašišų Lietuvoje gali labai padaugėti.
„Pirmas pažeidėjas jau pagautas. Jam skirta 72 tūkst. Lt bauda. Tačiau esmė ne baudime. Mūsų tikslas nėra surinkti kuo daugiau pinigų. Reikia pakeisti mąstymą. Turime žinoti, kad žuvys yra mūsų visų bendras turtas. O kas nesupranta, mes paaiškinsime, kad brakonieriauti negalima. Padėdamas sugauti 1 brakonierių, išsaugosi 100 lašišų“, - akcijos pristatymo žiniasklaidai metu kalbėjo ministras.
Anot jo, Lietuvoje brakonierių mažėja ne tik pareigūnų, bet ir pilietiškai nusiteikusių žmonių dėka. Jis pastebėjo, kad vis daugiau gyventojų nebijo kreiptis į aplinkosaugininkus, ar netgi patį V. Mazuronį.
„Skambučių tikrai daugiau nei anksčiau. Paskambina žmogus ir sako: ministre, tam ir tam ežere brakonieriai meta tinklą. Mano atsakymas: važiuosim gaudyti“, - kalbėjo ministras.
Brakonierius gaudys ir policija su kariškiais
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla aiškino, kad policijos ir aplinkosaugininkų bendradarbiavimas tęsiasi jau ne vienerius metus. O tęsti bendradarbiavimą policijos pareigūnai suinteresuoti dar ir todėl, kad dažniausiai brakonieriai linkę daryti ir kitus kriminalinius nusižengimus.
„Taip nusižengiantys dažnai yra ir mūsų „klientai“. Brakonieriai dažnai nusižengia ir kitose srityse. Todėl policijos pareigūnai atidžiau stebės prie vandens telkinių besilankančius žmones. Taip pat bus dažniau tikrinamas transporto priemonių turinys. Skatinsime, kad mūsų pareigūnai taptų neetatiniais inspektoriais. Kiekvienas patrulis teiks gamtosaugininkams visą turimą informaciją“, - kokių priemonių imsis, atskleidė Renatas Požėla.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo G5 skyriaus viršininkas plk. Ltn. Petras Milašius sakė, kad prie lašišinių žuvų išsaugojimui skirtos akcijos prisidės ir kariškiai: „Savanorių pajėgos organizuoja bendrus patruliavimus su pareigūnais. Taip pat ir pratybas perkelsime arčiau nerštaviečių. Pajėgoms pravesime mokymus apie akciją ir pagrindinius jų galimus veiksmus. Kariai tikrai žinos, ką daryti ir kam pranešti apie pažeidimus“.
Sumontuotos vaizdo kameros, sugriežinta patikra
Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas pranešė, kad „karštuosiuose taškuose“, kur brakonierių sugaunama dažniausiai, bus įmontuotos ir specialios vaizdo stebėjimo kameros.
„Brakonieriams gali pasirodyti, kad akcija reiškia nuolaidas pažeidėjams. Tačiau taip nėra. Baudos šiuo metu didesnės už anksčiau buvusias“, - brakonierius perspėjo viceministras.
Taip pat imtasi ir kitų naujovių. Transportuojant lašišines žuvis sustabdžius pareigūnams teks parodyti jų įsigijimo dokumentą. Vežantys ypatingai saugomą žuvį privalės kartu su savimi turėti arba parduotuvės čekį, arba specialų leidimą.
L. Jonausko manymu, šiemet turėtų suaktyvėti lašišų žvejyba, kadangi ja susidomėjo ir aplinkinių valstybių žvejai. Manoma, kad šiemet žvejo mėgėjų kortelių, leidžiančių žvejoti lašišas, bus parduoda kur kas daugiau nei pernai. Leidimo kaina siekia 10 Lt.
„Šiemet lašišas bus galima žvejoti ir užsieniečiams. Gandas apie šias žuvis Lietuvoje yra pasklidęs ir aplinkinėse šalyse. Todėl šiemet laukiama nemažai užsienio žvejų“, - atskleidė viceministras.
Taip pat jis pristatė ir kitą naujieną. Sugavus lašišą ar šlakį, per 5 min. turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis ir tokia kortelė jau nebegalioja. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis neturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet ir kitas žuvis.
Budės ir vykdys reidus pagal grafiką
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigė, kad akcija vyksta nuo 2002 m. O šiemet, siekiant apsaugoti lašišines žuvis, jų migracijos vietose ir nerštavietėse vyks intensyvūs reidai ir budėjimas pagal iš anksto nustatytą grafiką. Prie to labai daug prisidės ir Nemuno deltos regioninis parkas.
„Labai intensyvi kontrolė vyksta Nemuno žemupy. Kasdien dirba mažiausiai trys ekipažai. Tuo laikotarpiu bus pastoviai kontroliuojamas transporto judėjimas, ypač tamsiu paros metu. Bus tikrinamos visos įtartinos mašinos“, - brakonierių gaudymo taktiką atskleidė K. Motiekaitis.
GRYNAS.lt primena, kad akcija rengiama kaip tik tuomet, kai lašišinės žuvys iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki nerštaviečių tenka nuplaukti kelis šimtus kilometrų. O migruojančioms ir neršiančioms žuvims labiausiai kenkia brakonieriai. Todėl nuo 2002 m. aplinkosaugininkai pradėjo rengti akciją „Lašiša“. Ji vykdavo kiekvieną rudenį, rugsėjo – lapkričio mėnesiais, iki 2011 m.
Vykdant akciją, kurios metus siekiama apsaugoti lašišas ir šlakius, 2006 m. buvo išaiškintas vienas stambiausių brakonieriavimo atvejų. Tuomet Pabradėje aplinkosaugininkai sulaikė 4 vietos gyventojus, kurie Žeimenoje gaudė lašišas elektros aparatu. Vieno iš pažeidėjų name buvo aptikta 4,2 kg neteisėtai surinktų lašišų ikrų. Brakonieriams už žuvų ištekliams padarytą žalą buvo pateiktas didesnis nei 123 tūkst. Lt ieškinys.