Laukia didelės permainos: kompostuoti privalės ir daugiabučių gyventojai

Kad komposto kaupimas ir naudojimas naudingas dalykas sode ir darže – daugelis žino ir to mokyti nereikia. Lengviau patiems pasirūpinti maisto atliekomis privačių namų gyventojams, bet ką daryti daugiabučių gyventojams? 2019 metai žada pokyčius ir jiems.

Per daug - nebūna

Komposte esančios puvenos (ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos) užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai maitinasi organinėmis liekanomis.

Fermentų pagalba jas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias jau gali iš komposto įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams.

Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už trąšos savybes.

Sodininkams ir daržininkams kompostas – įprastas dalykas, o jeigu esate vienas iš jų ir iki šiol nekompostavote – pradėti niekada nevėlu ir nesunku. Vien tai, kad nusprendėte kompostuoti, jau yra naudingas sprendimas, nesvarbu, tai darysite dėžėje ar krūvoje. Komposto dėžės kompaktiškesnės, jose geriau efektyviau reguliuojama šiluma ir drėgmė. Jei nuspręsite ją įsirengti patys, prisiminkite, kad joje turi vykti oro cirkuliacija, nes jūsų atliekas skaidantiems mikroorganizmams reikalingas deguonis. Net jeigu žiemai plėvele ar dangčiu kompostą uždengiate, prisiminkite, kad bent minimalus kiekis drėgmės ir oro į komposto krūvą turi patekti.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į vietos saulėtumą. Reikia vengti tiesioginės saulės, tačiau vieta turi būti ir nepavėsinga, nes skaidymo procesui vykti reikia šilumos. Tas pats galioja ir patogumui. Į šalia būsto įrengtą komposto dėžę patogu mesti atliekas, tačiau karštomis dienomis šioje vietoje gali tvyroti nemalonus kvapas. Tad geriausias sprendimas būtų kompostavietę įrengti toliau nuo namo ir tiesiog priprasti atliekas panešėti kiek toliau.

Ką galima kompostuoti: kompostavimui tinka daugybė buityje atliekančių medžiagų. Kompostuoti galima lapus, smulkesnes šakeles, vaisius, riešutų, kiaušinių lukštus, žolę, šieną, mėšlą, smulkias medienos atliekas (žievė, pjuvenos), virtuvės atliekas ir netgi popierių.

Ko kompostuoti nepatartina: į komposto krūvą nepatartina dėti didelio kiekio obuolių ar citrusinių vaisių, nes rizikuojate perrūgštinti žemę, taip pat ligotų augalų. Į bendrą krūvą nepatartina mesti ąžuolo lapų bei ąžuolo ir spygliuočių medžių pjuvenų.

Laikas. Tinkamas naudoti kompostas gaunamas po 1-2 metų. Kompostuojant įprastas, buityje naudojamas atliekas, derlinga kompostine žeme galėsite džiaugtis jau po metų.

Kompostavimas – nebe tik privatus reikalas

Ilgai Lietuvoje kompostavimas buvo tarsi pačių gyventojų privatus reikalas: kas nori – tas kompostuoja, tačiau nuo įstojimo į ES 2004 m. šalies požiūris į atliekas ėmė keistis, pavyzdžiui, nuo 2013 m. privačių namų savininkai turėjo galimybę nemokamai gauti (savivaldybės periodiškai vis dalina naujus) kompostavimo konteinerį ir taip ne tik pasigaminti kokybiško komposto, bet ir prisidėti prie švaresnės šalies aplinkos. Nuo 2019 m. laukia dar daugiau pokyčių.

Per metus Lietuvoje susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos (tekstilė, mediena, popierius ir kartonas, maisto atliekos) vidutiniškai sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų kiekio. Visos šios atliekos – gali būti perdirbtos į kompostą arba iš jų gali būti pagamintos biodujos. Viską paprasčiausiai versti į sąvartyną – savotiškas nusikaltimas prieš gamtą, resursų švaistymas.

Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai iki šiol įpareigojo tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Nors maisto atliekas šie subjektai galėjo tvarkyti ir patys, visgi dažniausiai jas perduodavo įmonėms, kurios šias atliekas sutvarkydavo pagamindami iš jų kompostą, biodujas, kaulų miltus ir t.t. Viskas buvo vienaip ar kitaip toliau panaudojama šalies ūkyje arba eksportuojama.

Per metus mūsų šalyje susidaro apie 80 tūkst. tonų maisto atliekų (~13 proc. visų komunalinių atliekų), o vienas gyventojas išmeta apie 50 kg maisto kasmet. Didelė problema, kad nemaža dalis maisto dar būna tinkama naudoti, tačiau dalis jau nebe, nors puikiai tiktų gaminti kompostui arba biodujoms. Tačiau iki kol neatsirado taip vadinami mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, Lietuvoje kalbėti apie platesnį daugiabučių gyventojų bioskaidžių atliekų (tarp jų ir maisto) kompostavimą buvo bergždžias reikalas.

MBA buvo pirmas žingsnis link to, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti ES Direktyvą ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plane numatytus tikslus – nuo 2019 m. atskirai surinkti ir į kompostą ar biodujas perdirbti gyventojų maisto atliekas. „Maisto ir virtuvės atliekos Lietuvoje turi būti pradėtos rinkti atskirai iki 2019 metų, t. y savivaldybės jau 2018 metais turi imtis priemonių maisto atliekoms surinkti ir apdoroti“, – GRYNAS.lt pasakojo Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė.

Pirmoje eilėje – didieji miestai

Kaip pasakojo AM Atliekų Departamento direktorius Dalius Krinickas, Teisės aktuose nustatyta, kad neprivaloma atskirai surinkti maisto atliekų kaimiškose teritorijose, vienkiemiuose, mažuose miesteliuose, taip pat tose teritorijose, kur maisto atliekų atskiras surinkimas ekonomiškai nenaudingas ar techniškai neįmanomas. „Kaip tik šiuo metu ministerija rengia taisykles ir visą sistemą, kaip maisto ir kitos bioskaidžios atliekos iš daugiabučių gyventojų turės būti surenkamos atskirai. Nors dar nėra nuspręsta kiek gyventojų turintys miestai privalės tai daryti, visgi akivaizdu, kad tai bus didesni, didieji miestai. Užsienio praktika rodo, kad iš mažesnių miestelių ir kaimų atskirai surinkinėti maisto atliekas – neapsimoka finansiškai: dalis gyventojų patys kompostuoja, o kas ne – tam turime Lietuvoje mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius, kurie viską ką galima – atrūšiuos. Tačiau didžiuose miestuose yra dideli kiekiai atliekų, o žmonės neturi galimybių patys kompostuoti. Kai turime didelius kiekius – galime organizuoti ir ekonomiškai efektyvų jų surinkimą, perdirbimą ir panaudojimą“, – pasakojo direktorius.

Tam, žinoma, reikės specialių konteinerių. „2018 m. savivaldybės turės teikti paraiškas. Reikės ne tik konteinerių, bet ir organizuoti informavimo akcijas, kad gyventojų žinotų, būtų pasiruošę ir galėtų iš karto prisitaikyti prie pokyčių“, – teigė D. Krinickas.

Iš daugiabučių gyventojų surinktos maisto ir kitos bioskaidžios atliekos bus panaudotos platesnio masto komposto ir/arba biodujų gamybai. Tiesa, kompostas – kompostui nelygu. Dalis jo bus parduodamas didmenine ir mažmenine prekyba, vienaip ar kitaip pasieks dirvožemį ir padės gerinti jo kokybę. „Dalis perdirbtų bioskaidžių atliekų taps taip vadinamu techniniu kompostu, techniniu raugu, kuris yra su įvairiomis priemaišomis, kurios netinka maisto gamybai, tačiau toks kompostas galės būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose, pažeistų teritorijų rekultivacijai. Kitaip sakant, vis tiek bus panaudotas“, – sakė L. Zukė.

Kita, ne mažiau svarbesnė galimybė – surinktas maisto atliekas panaudoti biodujų gamybai. „Šiuo metu 4 MBA įrenginiai turi galimybę gaminti biodujas ir maisto atliekų, jie patogiai išdėstyti geografiškai Lietuvoje, todėl specialiai surinktos maisto atliekos iš visų Lietuvoje gyventojų galės būti verčiamos energija, o ši panaudojama ne tik pačios MBA teritorijos šildymui, bet ir perduodama į šilumos tinklus, šildančius tuos pačius gyventojus“, – papildė D. Krinickas.

Bus sunku, bet būtina

Maisto atliekų rūšiavimas – uždavinys, kurį Lietuvai reikia išspręsti. ES yra iškėlusi Lietuvai tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.

Tiek Aplinkos ministerija, tiek savivaldybės turės skirti pakankamai daug dėmesio gyventojų švietimui, kad išaiškintų žiedinės ekonomikos ir atsakingo atliekų tvarkymo reikalingumą. „Žinoma, kad pradžioje tikrai bus keblumų, galbūt ir klausimų „kam man to reikia“, tačiau tikime, kad kartu su savivaldybėmis paaiškinsime žmonėms to naudą. Lietuvoje daugiau apie 50 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose. Turime keisti savo požiūrį į atliekas ir daugiau dėmesio skirti jų rūšiavimui ir perdirbimui“, – teigė AM tarnautoja L. Zukė.

Žiedinės ekonomikos modelis, kurį ES diegia jau ne pirmus metus, remiasi mintimi, kad viskas gali ir turi būti panaudota ekonomikoje tiek kartų, kiek tik įmanoma, kad tai duotų naudos. Kitaip sakant, siekiama, kad bet kokia atlieka būtų perdirbta, o ne tiesiog nugultų sąvartynuose ir nuodytų aplinką. Maisto atliekos ir kitos bioskaidžios atliekos – tam puikiai tinka. Gero, kokybiško komposto augalams niekuomet nebus per daug, o kita dalis virtusi biodujomis sušildys jūsų butą šaltą žiemos vakarą.

Pagalvokite: nebetinkamas vartoti maistas virsta šiluma ir jaukumu. Skamba, kaip mintis iš ateities, bet ta ateitis jau čia. Tereikia visiems bendradarbiauti.