Plynuosius kirtimus stengiamasi mažinti
Naujoje Vyriausybės programoje numatyta mažinti plynųjų kirtimų apimtis. „Tolygiai mažinsime plynų kirtimų apimtis ir miškų monokultūrų (vienaamžiai ir vienarūšiai medynai) plotus. Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei)“, - rašoma Vyriausybės programoje.
Tačiau daugiau informacijos Aplinkos ministerija šiuo klausimu, kaip teigiama Komunikacijos skyriaus vedėjos Brigitos Stankevičiūtės atsiųstame atsakyme GRYNAS.lt redakcijai, galės pateikti tuomet, kai bus paruoštas tikslo įgyvendinimo planas.
Tuo tarpu Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius akcentuoja nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros programą, sudarytą dar 2012 metais, kai jau tuomet pradėta spręsti didelio plynųjų kirtimų kiekio visuose miškuose problemą: didinti neplynųjų kirtimų skaičių.
„Vienas iš svarbiausių programos tikslų – išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą pagal jų ekologinę ir socialinę svarbą bei klimato kaitos įtaką, skatinti artimą gamtai miškininkavimą. Būtent neplynųjų pagrindinių miško kirtimo ploto dalies, palyginti su visu pagrindinių miško kirtimų plotu, procento didinimas yra šio tikslo siekimo priemonė. Šiuo metu valstybiniuose miškuose neplynųjų pagrindinių miško kirtimo ploto dalis kasmet sudaro apie 30 proc., o 2020 m. programoje numatyta padidinti iki 35 proc.“, – pabrėžia G. Paltanavičius.
Kirtimai atliekami pagal taisykles
Lietuvoje miškai kertami dėl kelių priežasčių: kad būtų išretintas per tankiai suaugęs miškas, iškirsti užstelbti, ligoti medžiai, norint suformuoti kraštovaizdį ar palaikyti biologinę įvairovę, taip pat norima išgauti medienos ir taip gauti pelną. Tam yra vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji miško kirtimai, tačiau yra skirtingi miško kirtimo būdai: atrankiniai, atvejiniai, plynieji. Plynaisiais kirtimais kertami brandūs, pažeisti arba sunykę medynai. Sklype paliekami tik biologinei įvairovei išsaugoti skirti medžiai ir pespektyvus pomiškis.
Anot Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjo G. Paltanavičiaus, plynieji kirtimai, kaip ir kita ūkinė veikla, valstybiniuose miškuose vykdomi pagal aplinkos ministro patvirtintus miškotvarkos projektus.
„Šie kirtimai atliekami, vadovaujantis miško kirtimų taisyklėmis. Teisingai atlikti kirtimai nėra žalingi gamtai. Be to, reikia pridurti, kad miškų urėdijose plynai iškirsti plotai yra laiku atželdinami“, – teigia G. Paltanavičius.
Kodėl atliekami plynieji kirtimai?
Plynuoju kirtimu brandus medynas iškertamas vienu metu, paliekant tikslinį gyvybingą pomiškį, jaunuolynų grupes, polajinius želdinius, sėklinius bei aplinkosauginiu požiūriu vertingus medžius. Naujas medynas dažniausiai atkuriamas dirbtinai želdinant.
Plynuoju kirtimu brandus medynas iškertamas vienu metu arba per vieną eksploatacijos sezoną, paliekant tikslinį gyvybingą pomiškį, jaunuolynų grupes, polajinius želdinius, sėklinius bei aplinkosauginiu požiūriu vertingus medžius. Naujas medynas dažniausiai atkuriamas dirbtinai želdinant.
Aplinkos ministerijos atsiųstame atsakyme akcentuojama, jog plynieji kirtimai turi atnaujinti mišką plynieji pagrindiniai miško kirtimai vykdomi tik tuose III (apsauginiuose) ir IVA (ūkiniuose) grupės medynuose, kuriuose neplynais miško kirtimais iškirstą mišką atkurti geros kokybės mišku savaiminiu būdu tikslinėmis medžių rūšimis neįmanoma arba labai sudėtinga, pavyzdžiui, nėra tikslinių medžių rūšių perspektyvaus pomiškio ir medyną reikia dirbtinai atkurti (želdinti). Taip pat plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus medynai neleistinai išretėtų.
Atsakyme tęsiama, kad plyno kirtimo būdas taikomas vykdant ir biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, kurių tikslas pagerinti saugomų rūšių ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių ir jų buveinių sąlygas, atkurti Europos bendrijos svarbos buveines, saugoti pelkes, smėlynus ir kitus plotus nuo apaugimo sumedėjusia augalija ir kitoms gamtotvarkos priemonėms, numatytoms gamtotvarkos, saugomų teritorijų tvarkymo, saugomų rūšių apsaugos, invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planuose, projektuose.
Gamtininkai plynuosius kirtimus kritikuoja
Kaip bebūtų, Lietuvos gamtos fondo atstovas Danas Augutis sako, kad plynieji kirtimai yra vienas lengviausių, pigiausių ir paprasčiausių būdų, kaip išgauti medieną, o miško atnaujinimui galima rinktis ir kitokius būdus.
„Pirmiausia, plynieji kirtimai žmogui reikalingi tam, kad jis pasiimtų medieną iš miško. Ne tam, kad būtų gelbėjamas miškas. Žmogui reikia medienos ir dažniausiai jis renkasi plynuosius kirtimus. Tačiau galimi ir kiti kirtimo būdai, pavyzdžiui, atrankiniai kirtimai, kai skatinamas savaiminis žėlimas ir miškas atsikuria pats. Tai plynasis kirtimas nėra vienintelis būdas, kaip atnaujinti mišką, nes šiuo metodu mes pirmiausia jį sunaikiname, o vėliau atnaujiname“, – tvirtina D. Augutis.
Lietuvos gamtos fondo atstovas aiškina, kur esą dažniausiai naudojami plynieji kirtimai.
„Gamtosauginiu požiūriu plyni kirtimai naudojami retai dažniausiai pamiškių arba pelkių atkūrimui, bet ne miško buveinių tvarkymui. Plyni kirtimai taip pat gali būti naudojami tose teritorijose, kurios yra labai miškingos ir dėl kažkokių priežasčių reikia atvirų vietų“, – teigia specialistas.
Kartu traukiasi ir gyvūnai
Po plynųjų kirtimų, kartu su dalimi miško, trauktis turi ir ten gyvenę gyvūnai, kiti gyvi organizmai. Sunaikinus buveinę, jie ieško kitos vietos, kur galėtų gyventi, maitintis ir veistis. Todėl, D. Augučio teigimu, deklaruojama plynųjų kirtimų nauda miško atkūrimui neatsveria jam daromos žalos. Pašnekovas pabrėžia, jog biologinės įvairovės požiūriu plynieji kirtimai yra nepateisinami.
„Plynieji kirtimai biologinės įvairovės požiūriu padaro daugiau blogo nei gero. Pirmiausia, plynasis kirtimas yra neįprastas miškui, nes, jei atsigręžtume į istoriją, tai plynųjų kirtimų niekad nebuvo. Net ir po kokios katastrofos, kai vėjas išlaužo visus medžius ar įvyksta gaisras, medžiai lieka vis tiek. Aišku, būna ir didelis kiekis negyvos medienos. Tai plynieji kirtimai tų sąlygų neatitinka, todėl ir biologinė įvairovė prie tų sąlygų neprisitaikiusi. Vadinasi, po plyno kirtimo, tai, kas buvo miške, turi pasitraukti“, – aiškina Lietuvos gamtos fondo atstovas.
Plynieji kirtimai leidžiami ne visur
Tačiau plynieji kirtimai vykdomi ne visuose miškuose. Lietuvoje yra 4 miškų grupės: rezervatiniai, specialiosios paskirties, apsauginiai ir ūkiniai miškai. Rezervatinių miškų bet koks kirtimas leidžiamas tik LR saugomų teritorijų įstatymo ir rezervatų nuostatuose numatytais atvejais.
Specialiosios paskirties miškuose kirtimai leidžiami tik norint išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Tokie pat apribojimai taikomi ir rekreaciniuose miškuose, tai yra miško parkuose, miestų miškuose, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškuose, rekreaciniuose miško sklypuose ir kituose poilsiui skirti miškuose. Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Čia miško kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
Apsauginiuose miškuose (genetiniuose, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kartografiniuose ir kultūriniuose draustiniuose, kultūrinių rezervatų miškuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, miško sėkliniuose medynuose, laukų apsauginiuose, apsaugos zonų miškuose),ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Čia plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
Lietuvos gamtos fondo atstovas D. Augutis išskiria saugomų teritorijų miškus. Anot jo, plynieji kirtimai čia padaro ypač daug žalos: miškuose gyvenančios ir taip retos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys, turi prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų.
„Tuose miškuose yra daug saugomų rūšių, kurias plynieji kirtimai veikia neigiamai. Tos rūšys, kurios yra Raudonojoje knygoje, tai ne tik augalai, bet ir žinduoliai bei paukščiai, jiems plynieji kirtimai daro labai didelę neigiamą įtaką“, – aiškina specialistas.
Plynieji kirtimai yra vienas būdų, kaip atkurti iškirstą arbą žuvusį mišką. Tačiau mažinti plynųjų kirtimų kiekį, bent jau saugomose teritorijose, svarbu.