Laukia pokyčiai: kas keisis zoologijos sode ir privačiuose aptvaruose?

Lietuvoje vis garsiau diskutuojant apie nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygas ir gerovę atsakingos institucijos ėmėsi darbo. Šiemet suformuota darbo grupė turi planų Lietuvos zoologijos sodui, ketina imtis laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje gerovės užtikrinimo. Kokia ateitis numatoma Lietuvoje esantiems zoologijos sodams ir kaip keisis laukinių gyvūnų, laikomų nelaisvėje, gyvenimas?

Lietuvoje yra valstybiniai ir privatūs zoologijos sodai

Lietuvoje yra du valstybiniai (Lietuvos zoologijos sodas ir Lietuvos Jūrų muziejus) ir trys privatūs (Klaipėdoje, Kalvarijose Trakiškių zoo ir dar vienas bestuburių (vabzdžių ir voragyvių) sodas Palangoje) zoologijos sodai. Leidimai zoologijos sodams įkurti išduodami vadovaujantis aprašo „Dėl leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. Tas pats aprašas reglamentuoja zoologijos sodų patikrinimus, priežiūrą, sąlygas, kuriomis turi būti laikomi laukiniai gyvūnai.

Apskritai, pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, zoologijos sodas – vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, sudarantys zoologinę kolekciją; išskyrus cirkus, gyvūnų parduotuves ir įstaigas, kurioms taikoma išimtis, nes pastarosios visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 10 rūšių laukinių gyvūnų ir ne daugiau kaip 50 gyvūnų ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui.

Laukiniai gyvūnai laikomi ir barų kiemuose

Tačiau laukiniai gyvūnai laikomi ne tik juose, bet ir, pavyzdžiui, pakelių užeigų, barų kiemuose, aptvertuose tvora. Dar blogiau, jei laukinius gyvūnus bandoma sutalpinti į jiems per ankštus aptvarus. Leidimus voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai pagal kontroliuojamą teritoriją, vadovaudamiesi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Jose taip pat nurodyta, kokiais atvejais leidimų nereikia (kiekvienu prašymo laikyti laukinį gyvūną atveju situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į įstatymus).

Minėtos laukinių gyvūnų laikymo taisyklės nustato ir laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas bei priežiūros reikalavimus, zoologinių kolekcijų sudarymo, papildymo reikalavimus, laukinių gyvūnų paėmimo iš buveinių (išskyrus medžioklę ir žvejybą) ir laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslams reikalavimus, reikalavimus laukinių gyvūnų paėmimui iš buveinių globos ir gydymo tikslais, reikalavimus laukinių gyvūnų kryžminimui ir veisimui, ir išleidimui į laisvę, ir kt.

Suburta darbo grupė

Jau kuris laikas visuomenėje netyla kalbos, kad nelaisvėje laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygos atrodo prastos: kuklūs voljerai, sulysę patys gyvūnai gąsdina įsimintinai savaitgalį ketinusias praleisti šeimas.

Laukinių gyvūnų, laikomų ir valstybiniuose, ir privačiuose zoologijos soduose, ir šalia barų ar užeigų gerovės klausimai vis garsiau aptariami visuomenėje, apie tai jau kuris laikas kalba gyvūnų teisių organizacijos. Šiemet laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimo klausimas vienu iš prioritetinių tapo Aplinkos ministerijoje. Kaip GRYNAS.lt pasakoja aplinkos viceministras Martynas Norbutas, ministerijoje Gyvūnų gerovės darbo grupė suburta pirmą kartą. Ji skirta spręsti problemas, susijusias su visais nelaisvėje laikomais laukiniais gyvūnais.

„Iš esmės mes turime, ko gero, pirmą kartą istorijoje sukurtą darbo grupę Aplinkos ministerijoje, Gyvūnų gerovės darbo grupę. Nusimatę turime labai daug klausimų: peržiūrėti dabartinius laukinių gyvūnų laikymo standartus, palyginti juos su Europos Sąjungos standartais, pateikti pasiūlymus keisti dabartinį reglamentavimą. Yra ir daugiau užduočių, eilė klausimų, kaip gerinti gyvūnų gerovę. Darbo grupė suburta iš įvairiausių atstovų, tarp jų ir zoologijos sodų, kurie tiesiogiai dirba su gyvūnais, ir nevyriausybinių organizacijų, pavaldžių institucijų atstovai, kurie susiję su šia sritimi“, – pasakoja viceministras.

Rekonstruojamas zoologijos sodas Kaune

Anot pašnekovo, darbo grupėje daug dėmesio planuojama skirti Lietuvos zoologijos sodui Kaune: rekonstrukcija jam būtina. Planuojama, kad atsinaujinęs Kauno zoologijos sodas duris atvers jau 2020 metais. Tiesa, rekonstrukcijos metu sodas nebus uždaromas, tačiau neatmetama, kad dalį gyvūnų laikinai teks perkelti kitur.

„Tai yra tęstinis darbas, kuris užtruks tikrai ilgokai. <...> Šiuo metu yra svarstomi įstatymo, tvarkų pakeitimai, diskusijos tik prasidėjusios. Kauno zoologijos sodui mes esame nusimatę lėšų rekonstrukcijai, <...> susitikimų daug ir judam link to, kad 2020 metais sodas pasikeistų, bus ilgas procesas“, – komentuoja M. Norbutas.

Viceministro teigimu, numatyta ir daugiau permainų, pavyzdžiui, aktyvesnis gyvūnų kolekcijų derinimas: „Zoologijos sodai turi atitikti visus standartus, nes šiuo metu tikrai yra tam tikrų problemų ir tas matosi vizualiai. Mūsų tikslas labai aiškus. Su sodu susiję ir kiti dalykai, pavyzdžiui, kolekcijos planavimo didesnis derinamas, vėlgi, pirmiausia, atsižvelgiant į tai, ar įmanoma užtikrinti gyvūnams reikiamas sąlygas. Čia yra pirmasis kriterijus, kuriuo šiuo metu sodas ir vadovaujasi, iš esmės planuodamas ateitį ir savo kolekcijos pokyčius.“

Sprendžiama, ką daryti su konfiskuotais gyvūnais

Darbo grupėje turėtų būti sprendžiami ir saugomų rūšių gyvūnų veisimo klausimai, kokių rūšių zoologijos soduose trūksta. Be kita ko, bandoma surasti būdą, kaip užtikrinti ne tik zoologijos soduose, bet pakelių užeigose, baruose laikomų laukinių gyvūnų geras gyvenimo sąlygas. Čia Lietuva susiduria su problema: jeigu nustatoma, kad gyvūnas laikomas pažeidžiant galiojančius reglamentus ir nusprendžiama jį konfiskuoti, nėra laikinos vietos, kur būtų galima jį apgyvendinti. Pagal galiojančius teisės aktus, jo priežiūra turi būti pasiūlyta Lietuvos zoologijos sodui Kaune, tačiau, kaip teigia aplinkos viceministras, zoologijos sodas „nėra guminis“.

„Bet spręsti problemas reikėtų pradėtų sudarant tinklą, planą, ką daryti su konfiskuotais gyvūnais. Kur juos perkelti, nes sodas nėra guminis ir mes neturime teisės viską kišti į sodą. Nes kaip jie gali tokiu atveju užtikrinti gyvūnų gerovės sąlygas gyvūnams. Tai turime sukurti tinklą, aišku, jis turi būti per sodą, bet lygiai taip pat įtraukti ir nevyriausybinį sektorių, nes kai kuriose šalyse sodus ir reabilitacijos centrus kaip tik valdo nevyriausybininkai“, – aiškina M. Norbutas.

Padeda ir gyvūnų teisių gynėjai

Aplinkos ministerijos iniciatyvą spręsti laukinių gyvūnų gerovės klausimus palaiko ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Anot jos, organizacija jau ne vienerius metus apipila institucijas prašymais peržvelgti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas, reikalavimus, inicijuoti Lietuvos zoologijos sodo Kaune rekonstrukciją.

„Darbo grupės funkcijos, pirmiausia, ir yra išryškinti, išgryninti problemas, esančias ir Lietuvos zoologijos sode Kaune, ir privačiuose zoologijos soduose ir tada pateikti pasiūlymus, kaip jas spręsti. Visi darbo grupėje esantys žmonės <...> susitarė, kad viena iš pagrindinių problemų ir yra netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos. Taip pat yra problemų įgyvendinant teisės aktus, kiek tai susiję su gyvūno konfiskavimu, jei žmogus, kuris jį turi, nesilaiko numatytų reikalavimų“, – pasakoja B. Kymantaitė.

Ji akcentuoja, kad diskusija ir būsimi sprendimai nebus priimti viliantis, kad sugriežtinta laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarka privers kai kuriuos privačių zoologijos sodų savininkus atsisakyti šios veiklos. Anot jos, orientuojamasi tik į gyvūnų gerovę ir tikimasi, kad galimos permainos neduos priešingų rezultatų – nepadaugės konfiskuojamų gyvūnų, o atvirkščiai: zoologijos sodai geranoriškai imsis gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas.

Zoologijos sodo paskirtis – edukacinė

Kalbėdama apie zoologijos sodą Kaune ji primena, kad iki 2013 m. jis priklausęs Europos zoologijos sodų asociacijai, tačiau iš čia pašalintas dėl to, kad gyvūnų laikymo sąlygos jame nebeatitiko gan aukštų asociacijos nariams keliamų reikalavimų. B. Kymantaitės nuomone, sodo būklė tikrai nėra gera ir būtina kuo skubiau jį rekonstruoti. Be to, jos teigimu, sodas užsiima daugiau komercine veikla ir pamiršta, kad reali valstybinio zoologijos sodo paskirtis yra edukacija ir mokslas.

„Jis (zoologijos sodas Kaune – red. past.) bando susigrąžinti narystę, todėl daromi tam tikri sprendimai, tačiau mūsų organizacijos nuomone, per penkerius metus tikrai buvo galima padaryti daug daugiau nei buvo padaryta iki šiandien. Ne tik padažyti gyvūnų tvoras, bet ir atsisakyti tam tikrų gyvūnų rūšių, nes zoologijos sodo funkcija yra visuomenės švietimas, ne komercija. Tačiau kai atsiranda daug rūšių, kai bandoma jomis vilioti lankytojus, tada nebėra tų gyvūnų, kur tinkamai laikyti, išsiplėsti ir nukenčia gyvūnas“, – komentuoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.

Planuojama įsteigti Gyvūnų gerovės ir reabilitacijos centrą

Gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė, kaip ir aplinkos viceministras M. Norbutas, įsitikinusi, kad dar vienas labai svarbus darbo grupės darbas yra sukurti konfiskuotų gyvūnų priežiūros sistemą. Tiesa, ji pripažįsta, kad tai valstybei gali brangiai kainuoti.

„Sukurti tą sistemą yra be galo brangu. Žinoma, kur daugiau juos laikysi, jei ne tam skirtoje laikino laikymo vietoje, kuri turėtų atsirasti. Kažkoks pastatas, voljerai, aptvarai, prižiūrėtojai ir pan. Tai darbo grupė labiau žiūri į tai, kaip užtikrinti, kad tokių situacijų nebūtų. Kiek žinau, projektuose yra numatyta galimybė įsteigti Gyvūnų gerovės ir reabilitacijos centrą <...>. Procesas vyksta, galbūt kažkada tokie pastatai bus, bet jų nebus daug“, – vizijomis dalijasi pašnekovė.

Ji pabrėžia, kad efektyvi gyvūnų konfiskavimo sistema galėtų būti ir kaip prevencinė priemonė didinant laukinius gyvūnus voljeruose laikančių asmenų atsakomybę: „Jokia paslaptis, kad komerciniai zoologijos sodai, kur gyvūnai laikomi nelaisvėje, prie barų dažnai būna, jie puikiai žino situaciją valstybėje, institucijų neįgalumą ir tuo naudojasi, atsiveždami gyvūnus be leidimų ar ne taip, kaip turėtų atsivežti, laikydami netinkamomis sąlygomis, nes žino, kad valstybė neturės jų kur padėti.“

Zoologijos sodas Kaune konfiskuotiems gyvūnams vietos neturi

Kaip jau buvo minėta, konfiskuoti gyvūnai pirmiausia pasiūlomi Lietuvos zoologijos sodui Kaune. Jo direktorius Aurimas Didžiokas GRYNAS.lt sako, jog iš 7 pasiūlymų dėl vietos trūkumo tik 5 atvejais jis sutiko priimti konfiskuotus gyvūnus.

„Kai Aplinkos ministerija ar Aplinkos apsaugos agentūra gauna žinių, jie visą laiką konfiskuotus gyvūnus pasiūlo pirmiausia Lietuvos zoologijos sodui. Nes įstatymuose taip yra, kad mokslo tikslams būtina mums pasiūlyti. <...> Mes, kaip sodas, niekad neturėjom prisitaupę vietos, kad voljerai lauktų tų naujų gyvūnų“, – teigia A. Didžiokas.

Jis tęsia, kad netikėtiems svečiams sode reikia ne tik vietos, bet ir pašaro, medikamentų, o kadangi jie perkami metų pradžioje metams į priekį, pamaitinti ir gydyti priglaustus gyvūnus tenka senbuvių sąskaita: „Mes neturime užpirktų papildomų pašarų, medikamentų. Juos perkam metams į priekį pagal kolekcijoje esančius gyvūnus, o čia ekspromtu atsiranda arba didelis gyvūnas, arba daug ėdantis ir mums jau reikia papildomų pinigų. Šitoj vietoj jau esame nukentėję, nes vienais metais priglaudėme konfiskuotus gyvūnus, jie praėdė mūsų bendro biudžeto pašarus, o papildomai lėšų niekas neskyrė. Po to teismas nusprendė gyvūną grąžinti savininkams, tai jis pas mus paatostogavo ir išvažiavo, o mes jokių kompensacijų negavom. Mes esame biudžetinė įstaiga, dirbame pagal įstatymus.“

Egzotinių gyvūnų sode nebus

Lietuvos zoologijos sodo Kaune direktorius pasakoja laukiąs sodo rekonstrukcijos. Jis pripažįsta, kad gyvūnų gyvenimo sąlygos yra svarbiausia, todėl sutinka su Aplinkos ministerijoje buriama Gyvūnų gerovės darbo grupe.

„Patys suprantame, kad kitais metais (zoologijos sodui Kaune – red. past.) bus 80 metų, kad jis toks ir atrodo, kiek visko buvo savo laiku nedaroma. Europoje buvo dirbama ir su įstatymų baze, ir jie keitė sodus, dar dabar keičia voljerus. Bet jie turi iš ko, o mes buvom prispausti finansų. Bet visiems galioja tas pats įstatymas. Tačiau ne visi Lietuvos sodai, ir privatūs, supranta, kad sodas turi edukacinių tikslų, turi atlikti mokslinius tyrimus, gausinti populiacijas. Tuo ir skiriasi mūsų veikla nuo visų privačių. Mes ir su švietimo įstaigomis dirbame. <...> Mūsų funkcija tokia ir liko, kokią kažkada bandė palaikyti Tadas Ivanauskas“, – mano A. Didžiokas.

Lietuvos zoologijos sodo Kaune direktorius po zoologijos sodo rekonstrukcijos naujų gyvūnų rūšių įsigyti neplanuoja ir pabrėžia, kad sode gyvena ir gyvens tik tiek gyvūnai, kurie yra būdingi Lietuvos kraštovaizdžiui: „Naujų rūšių neįvedinėjam, tinka mums kolekcija, kokią turim, tik ji planuojama gausesnė, pilnesnė. Bet kolekcijos turėtų neprieštarauti landšaftui, kuris vyrauja Lietuvoje, nebus dramblių ir lokių, mes Europos neaplenksim. Mes zoologijos sodas, pagal lietuvišką supratimą, kur ateina lietuviai susipažinti su ne tik lietuviškais gyvūnais. Tačiau, turėčiau pasakyti, iš užsienio, egzotiškų gyvūnų, tai tikrai nepamatys.“

Atsakingos institucijos ėmėsi sunkaus, bet labai didelio darbo: pagerinti laukinių gyvūnų, laikomų nelaisvėje, gyvenimo sąlygas, užtikrinti jų gerovę. Taip pat rekonstruoti Lietuvos zoologijos sodą Kaune, kuris yra pagrindinė vieta, traukianti laukinės gamtos išsiilgusius ir su retomis Lietuvos kraštovaizdžio gyvūnų rūšimis norinčius susipažinti gyventojus.