Kruvinos žvėrių akistatos su automobiliais kartais neišvengiamos net ir laikantis visų saugumo priemonių. Tačiau didžiausi kelyje atsidūrusių laukinių gyvūnų priešai - greičio mėgėjai. Kiekvienais metais Lietuvos keliuose įvyksta šimtai laukinių gyvūnų susidūrimų su automobiliais. Per šiuos incidentus neretai žūva ir žmonės, ir žvėrys. Vien per penkis šių metų mėnesius tokių akistatų užregistruota 517. Laimė, žmonių mirčių pavyko išvengti, tačiau per šešis eismo įvykius buvo sužalota 10 keliautojų. Kiek žuvo žvėrių, statistikos nėra.
Gamtininkų nuomone, oficialiai skelbiamas automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičius neatitinka tikrovės. Esą stambius žvėris - briedžius, stirnas ar šernus - ne itin judriame kelyje sužaloję vairuotojai paprasčiausiai įsimeta juos į bagažinę arba vėliau atvažiuoja pasiimti su priekaba. Šiais atvejais apie incidentus policijos pareigūnai net neinformuojami. Apmaudžiausia, kad tokios saugumo priemonės kaip pakelėse įrengtos specialios tvoros ir atsargus vairavimas negarantuoja, jog nelaimės pavyks išvengti.
GRYNAS.lt jau rašė, kad kartais Lietuvos autostrados ir keliai atrodo, kaip gyvūnų mėsmalė.
Gyvūnų migracija paprastai padidėja rudenį, kai prasideda ruja. Žvėrių elgesys pasikeičia, jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Tokiu metu žvėrių keliuose atsiranda nenuspėjamose vietose. Skaudžių eismo nelaimių pasitaiko ir antroje vasaros pusėje, kai pradeda klaidžioti pavasarį pasaulį išvydę, geros orientacijos dar neturintys gyvūnų jaunikliai. Tada lemtingas gali būti net susidūrimas su nedideliu žvėreliu, lape ar usūriniu šunimi.
Tvoros gelbsti ne visada
Viena patikimiausių apsaugos priemonių - tvora. Kelininkai įsitikinę, kad ji gerokai sumažina automobilių ir gyvūnų kruvinų akistatų skaičių, nors visiško saugumo negarantuoja. Nuo 2000-ųjų iki šių metų apsauginėmis tinklo tvoromis atitverta beveik pusšešto šimto kilometrų kelių. Pirmiausia stengiamasi jas įrengti tuose kelio ruožuose, kuriuose intensyviausias eismas ir įvyksta daugiausia susidūrimų su gyvūnais. Tačiau tvoros tik iš dalies apsaugo judrų kelią, nes užkerta laukiniams žvėrimis laisvą judėjimą. Pavojingiausias kelio ruožas - maždaug 100 metrų toje vietoje, kur tvora baigiasi. Todėl užtvėrus kelią būtina sudaryti žvėrims galimybę pereiti į kitą jo pusę. Priešingu atveju nelaimės gali tapti dar skaudesnės.
Vietos gyventojai ir miško gėrybių rinkėjai neretai net nesivargina patekti į mišką pro vartus. Jie renkasi barbarišką būdą - prakerpa tinklinę tvorą norimoje vietoje ir nesuka galvos, kad dėl paliktų žiojėti skylių kyla pavojus tiek žvėrims, tiek automobiliais važiuojantiems žmonėms. Žinoma atvejų, kai brakonieriai sąmoningai atidaro vartus ir pastato prie jų spąstų, kilpų. Būna ir taip, kad ilgapirščiai pavagia brangų metalinį tinklą kartu su stulpeliais.
Užsienio patirtis
Nė vienoje valstybėje, turinčioje išplėtotą kelių tinklą ir intensyvius transporto srautus, neišvengiama automobilių susidūrimo su stambiais žvėrimis. Vien Vokietijoje po mašinų ratais kasmet žūva ar sužalojama apie 100 tūkst. stirnų, Suomijoje - maždaug 30 tūkst. elnių.
Medžioklės trofėjų ekspertas Algimantas Kamičaitis LŽ pasakojo, kad Vokietijoje automobilių susidūrimo su gyvūnais problemos sprendžiamos statant žaliuosius tiltus virš magistralių. "Jie užpilami storu sluoksniu žemių ir apsodinami daugybe medžių bei krūmų. Nuo transporto priemonių keliamo triukšmo tiltą saugo krūmuose paslėptos garso izoliacijos užtvaros", - sakė A.Kamičaitis.
