Žemaitijoje sodybą turinti moteris skundėsi, kad jos kaimynai netoliese yra pasistatę lauko tualetą, kuris esą skleidžia nemalonų kvapą, nors ir stovi atokiau nuo jos sklypo ribos. Moteris sutiko, kad formaliai kaimynai teisės aktų nepažeidžia, tačiau ji prašė pasidomėti, ar mūsų šalyje dar ilgi bus leidžiama statyti lauko tualetus.
Gerėjant gyvenimo kokybei lauko tualetai taps retenybe
Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas pripažino, kad griežti reikalavimai lauko tualetams nėra taikomi. Ir galiausiai, anot jo, Lietuvoje nėra draudimo įrengti tokius statinius. Visgi pašnekovas sakė, kad žmonėms siūloma ieškoti kitų alternatyvų.
Kaip bebūtų, galioja esminė taisyklė: lauko tualetas legalus, jei talpa, į kurią patenka nuotekos, yra sandari ir turinys nepatenka į aplinką. Nuotekos turi būti specialiai išsiurbiamos ir išvežamos. Priešingu atveju traktuojama, kad statinys nelegalus.
„Reikalavimų, kurie būtų skirti konkrečiai lauko tualetams, nėra. Yra reikalavimai, kokia turi būti apsaugos zona nuo geriamųjų vandens šaltinių – t. y. šulinių, gręžinių, kokie yra statybiniai atstumai nuo kitos infrastruktūros, kaimyninio sklypo, gyvenamojo namo. Lauko tualetai, matyt, yra laikini statiniai ir jie nereglamentuojami kaip nuotekų sukaupimo rezervuarai, nors iš esmės savo paskirtimi tai būtų tas pats - sukaupti nuotekas ir vėliau jas išvežti, atiduoti sutvarkyti tuo užsiimančioms įmonėms“, - sakė I. Valūnas.
Anot jo, nepaisant to, kad detalių reikalavimų, kaip turi būti įrengtas lauko tualetas, nėra apibrėžta, būtina šių statinių savininkų kontrolė, priežiūra, kad nuotekos nebūtų išleidžiamos į aplinką.
Visus lauko tualetus, esančius atokiose vietose, vargu ar įmanoma inventorizuoti ir suskaičiuoti, kiek jų iš viso yra, tačiau, pašnekovo teigimu, bendra tendencija, ko gero, yra tokia, kad šie statinukai labiausiai paplitę kaimo vietovėse ar sodų bendrijose, nes ten, kur ateina centralizuoti nuotekų surinkimo tinklai, nėra reikalo apsikrauti papildomais rūpesčiais, kur padėti susidarančias nuotekas.
„Turint centralizuotus tinklus yra patogumas išleisti nuotekas į vamzdynus ir nesukti sau galvos dėl talpų nesandarumo, išvežimo būtinybės“, - sakė I. Valūnas.
Išvis uždrausti negali
Jis sutinka, kad ne visi eksploatuojantys laikinus lauko tualetus laikosi padorumo, skiriasi žmonių sąmoningumo lygis ir pasitaiko visokių „gudrautojų“: „Yra gudraujančių gyventojų, kurie padaro įvairius perpylimus, kad nuotekos nutekėtų už kelių šimtų metrų į melioracijos griovį, tuomet jiems nuotekų nereikia išsiurbti ir mokėti už jų išvežimą. Kiti kitaip padaro – galbūt praduria dugną ir leidžia nuotekoms sunktis. Bet vėlgi – jie nesusimąsto apie tai, kad galbūt netoliese yra kaimynų, o gal ir pačių šulinys. Visa tai niekur nedingsta ir sugrįžta mums patiems atgal. Yra nesąžiningų vartotojų, kurie taip linkę daryti, bet jeigu jie viską daro sąžiningai, nuotekų rezervuarai yra leistina priemonė“, - samprotavo Aplinkos ministerijos Vandenų departamento specialistas.
Vis dėlto jis sutinka, kad kai kuriais atvejais, kai nėra galimybės nutiesti centralizuotus tinklus ir atokiose vietovėse gyvena labai mažai žmonių, lauko būdelės yra neišvengiamybė.
Pašnekovas sakė nemanantis, kad Lietuvoje gali būti daug vietovių, kur būtent gamtinės sąlygos neleistų įsirengti nuotekų valymo rezervuaro ir išeitis būtų statyti tik lauko būdelę. Didžiąja dalimi, anot jo, tokie tualetai yra sovietinis palikimas.
„Pažengusiose šalyse yra pakankamai išvystyta centralizuota nuotekų surinkimo sistema ir infrastruktūra, tiek ir paslaugos tiekimas vakuuminėmis mašinomis. Žinoma, kad turtingesnės šalys yra susitvarkiusios žymiai geriau, mes link to tik einame. Mano matymu, ateityje tokie lauko tualetai turėtų išlikti išimtiniais atvejais. Juk būna būstų, kuriuose gyvename retai. Todėl yra parduodami biotualetai su durpių užpilu, kur iš karto tokios atliekos yra neutralizuojamos, sumaišomos, sukompostuojamos. Ir taip nereikia daug rūpesčio įdėti. Bet vėlgi tai neturėtų būti dažnas reiškinys“, - svarstė pašnekovas.
I. Valūno nuomone, kalbant apie biokompostuojančius tualetus, taip pat būtina pažymėti, kad jie neturi atskiro teisinio reglamentavimo, todėl galbūt teisės leidėjams reikėtų dar padirbėti šiuo klausimu.
„Galbūt reikėtų aiškiai įvardyti, kad nekiltų papildomų klausimų“, - sutiko pašnekovas.
Kontrolė – pagal pranešimus
Mažųjų nuotekų tvarkymo sistemų, tarp jų ir lauko tualetų, patikrinimai dažniausiai vykdomi pagal gautus pranešimus ir skundus, tačiau aplinkos apsaugos agentūros yra numačiusios ir keletą planinių patikrinimų.
„2011 metais esame prašę savivaldybių, kad jos pateiktų duomenis apie įvairių sistemų paplitimą jų teritorijoje. Suvedę skaičius pamatėme, kad nuotekų valyklų Lietuvoje yra per 10 tūkst. vienetų (naujesnių duomenų ministerija neturi). Tai yra tikrai nemažai ir norint visus patikrinti, paimti mėginius ir laiko, ir sąnaudų kainuoja. Visų patikrinti kol kas nėra galimybės. Vykdomi tik atrankiniai patikrinimai“, - kalbėjo I. Valūnas.
„Gal kyla žmonių sąmoningumas ir visuomenės nepakantumas tokiam reiškiniui. Galbūt tai prisideda, kad mažėja tokių pažeidimų skaičius. Iš finansinės pusės žiūrint, nėra tie reikalavimai tokie dideli, kad reikalautų daug papildomų lėšų. Juk dabar labai retas atvejis, kai visai nesusidarytų nuotekų“, - sakė A. Kazakevičius.
Vis tiktai jis sutiko su I. Valūno išsakytais pastebėjimais, kad tokio pobūdžio pažeidimai dažniau nustatomi gavus piliečių skundus nei vykdant planinius patikrinimus.
„Specifinių planinių patikrinimų (būtent nuotekoms – red. past.) nelabai turime, bet būna, kad vykdant kitus patikrinimus, tarkime, akciją „Tvora“ ar per akciją „Lydeka“ išlenda ir nuotekų pažeidimų atvejų“, - teigė A. Kazakevičius.
Paprašytas prisiminti įžūlesnį atvejį per savo darbo praktiką, kur žmogus būtų leidęs nuotekas į gruntą, pašnekovas teigė, kad yra buvęs toks nutikimas, kuomet inspektoriai nustatė pažeidimą, kai nuotekos leistos į upę.
„Viskas buvo ganėtinai paslėpta, bet atsirado žvejys, kuris pastebėjo ir pranešė mums. Pilietis buvo nubaustas, surašytas privalomasis nurodymas ir taršos šaltinis panaikintas“, - sakė Anykščių rajono agentūros vedėjas.
Mato didesnę žalą kitur
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas GRYNAS.lt teigė nemanantis, kad lauko tualetų žala aplinkai yra labai didelė, nes tokie statiniai išlikę tik kur ne kur kaimuose, vienkiemiuose.
„Nežinau problemos masto, nes pats lauko tualetas yra labai nežymus taškas. Tokiame tualete vandens nuleidimo nėra. Kai yra vanduo, jis daugiau praskiedžia nuotekas ir viskas geriau infiltruojasi į gruntą“, - sakė K. Kadūnas.
Pasak K. Kadūno, didesnio masto problema gali būti susijusi su sodų bendrijų gyventojais, kurie turi nebe lauko būdeles, o name klozetą su vandeniu, o šalia įrengta nuotekų duobė, į kurią viskas suteka, tačiau pati duobė būna be dugno.
„Čia matyčiau didesnę problemą. Ten, kur daugiau vandens naudojama, visas skystis geriau įsiskverbia į gruntą“, - atkreipė dėmesį hidrogeologas.
Vis dėlto Lietuvoje niekas nėra atlikęs tyrimų, kokią realią žalą netinkamai tvarkomos nuotekos gali daryti gruntiniams vandenims.
Gresia baudos iki 1448 eurų
GRYNAS.lt primena, kad nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiolikos iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo
į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, – užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto
penkiasdešimt aštuonių eurų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir pareigūnams – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų
devyniasdešimt šešių eurų.