Visi žino, bet trūksta išprusimo suvokti apie žalą
Tose apylinkėse gyvenantis vietinis, nenorėjęs atskleisti savo vardo, GRYNAS.lt pasakojo šį kraupų atradimą užfiksavęs dar pernai.
„Žmogus turėtų žvėrelius utilizuoti – vežti į Radviliškio utilizavimo įmonę, bet jis taip nedaro – iškasė duobes. Dar pernai į jas buvo verčiami žvėrys – didžiuliai būriai paukščių, žvėrių ateina, nors šalia vyksta medžioklė – nelabai kas kreipia dėmesį“, - taip apie situaciją kalbėjo vietinis gyventojas.
Vyras sako tiksliai nežinantis, kada pradėta taip elgtis, nes pastebėjo tik pernai, bet svarstė, kad tokie pažeidimai tęsiasi jau seniai. Vietinio gyventojo teigimu, įmonė veikia kaip šeimos verslas, joje auginamos švelniakailės audinės.
Jis sako girdėjęs, kad vietiniai dėl tokio aplaidaus įmonės elgesio yra kreipęsi į aplinkosaugininkus ir maisto bei veterinarijos tarnybą: „Žmonės viską žino, bet nekreipia dėmesio, galbūt neužtenka išprusimo suprasti, kokia žala daroma, ką daro kranklių susibūrimas toje vietoje. Jie ryte palesa, dieną kažkur skraido virš miškų ir pievų, radę kokią silpnesnę stirną, o vasarą nieks nieko neverčia, bet krankliai laikosi, peri - nuo kelio matosi, kad šimtai jų skraido. Kai vienoje vietoje susirenka žiurkių būrys irgi ką gali padaryti - žiauru“, - pasakojo raseiniškis.
Jo teigimu, švelniakailių žvėrelių lupimo sezonas prasideda rudenį ir tęsiasi iki viduržiemio. Vasarį Danijoje yra aukcionas ir jau išdirbtus kailius verslininkai veža į Daniją, iki tol laiko – lapkričio, gruodžio mėnesiai – patys tinkamiausi kailių lupimui.
Būta pažeidimų pernai
Raseinių rajono agentūros vedėjas Gediminas Tamašauskas pripažino, kad situacija šioje kailinių žvėrelių fermoje yra aplinkosaugininkams žinoma, tačiau ją spręsti patikėta vietos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, kadangi netinkamas šalutinių žvėrių produktų utilizavimas kelia grėsmę sveikatai, o ne aplinkai.
Aplinkosaugininko teigimu, apie šios fermos ūkininkę nusiskundimų būta ir anksčiau: „Nusiskundimų buvome gavę pernai, buvome nuvažiavę patikrinti ir ten tikrai buvo netvarka. Perdavėme veterinarijai, kad sutvarkytų. Paskui po kelių dienų jie atrašė, kad šitos atliekos yra sutvarkytos tinkamai ir priduotos į Rietavo sanitariją utilizacijai. Ir šiemet gavau skundą ir nedelsdamas perdaviau tą informaciją raštu Maisto ir veterinarijos tarnybai, kad jie susirūpintų“, - sakė G. Tamašauskas.
Paprašius paaiškinti, kokia žala yra daroma ūkininkams netinkamai utilizuojant gyvūninės kilmės produktus, pareigūnas aiškino, kad pirmiausiai tai kelia pavojų sveikatai: „Visų pirma yra pavojus ligoms. Dėl to šita funkcija ir yra priskirta veterinarams, kad jie sukontroliuotų negyvėlius, kad ligos neplistų – tai yra svarbiausia. O šiaip bet kokios atliekos turi būti tinkamai sutvarkytos – ir žalios, ir pūvančios – lapai ir visa kita. O čia jau kalbame apie mėsą – tai nėra jokios abejonės“, - sakė Raseinių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas.
Maisto ir veterinarijos tarnyba: pažeidimų neradome
GRYNAS.lt susisiekus su Raseinių maisto ir veterinarijos tarnyba, jos specialistai purtė galvas paklausti, ar iš tiesų kailinių žvėrelių ferma atsikrato gyvūnų atliekų tiesiog užkasdami jas laukuose.
„Inspektoriai buvo ten nuvykę ir patikrinę. Jokių pažeidimų, kad būtų išmetami gyvūnai ar jų lavonai į aplinką – nenustatyta“, - teigė Raseinių maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Henrikas Medveckas.
Tarnybos vyr. specialistas Ovidijus Butkus teigė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau jokių laukuose besimėtančių lavonėlių nerado.
„Informacija gauta iš Kauno regiono aplinkos departamento Raseinių rajono agentūros. Gyvūnų lupimo lavonėliai yra talpinami į konteinerį, kuris gaunamas iš Utenos įmonės pagal panaudos sutartį. Nėra tikslo juos išmesti į aplinką, nes už juos yra mokama – 1,2 tūkst. Lt už toną. Konteineris yra paženklintas tokia spalva, kokia ir priklauso ŠGP. Viskas ten tvarkoje“, - tikino vietinis inspektorius.
Jo teigimu, visas patikrinimo aktas yra su nuotraukomis, su paslaugų pateikimo sutartimi, todėl nekelia abejonių, kad pažeidimų ūkyje nevykdoma. Vis dėlto, perklausus, ar visas ūkis apeitas ir patikrinta, ar žvėrelių kūnai negalėjo būti pakasti po žeme, nuo tiesioginio klausimo pareigūnas išsisuko: „Logikos nėra. Brangūs tie lavonėliai – ŠGP – 1,8 tūkst. Lt už toną“.
O. Butkus tvirtino, kad įmonei atiduoti gyvūnų liekanas netgi labiau apsimoka nei tiesiog jas slėpti žemėje. Jo teigimu, ūkis lavonėlius parduoda kooperatinei bendrovei „Amber Log“ - šie lavonėliai iškeliauja į Lenkiją, iš jų daro trąšas laukams“, - tikino veterinarijos tarnybos specialistas. Pasiteiravus, ar tai nėra kenksminga aplinkai, teigė, kad tokia veikla nedraudžiama.
Ūkis skundžiamas iš pavydo?
O. Butkus tvirtino manantis, kad skundų iš vietos gyventojų audinių ferma susilaukia iš pavydo.
„Mano supratimu, ten yra pavydo jausmas, kadangi kailininkystė yra pakankamai pinigingas verslas“, - sako specialistas.
Anot jo, jeigu ūkininkų fermose vis dėlto būtų rasta netinkamai tvarkomų gyvūninės kilmės atliekų, baudas už tai galėtų surašyti pati Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tiesa, O. Butkus negalėjo tiksliai pasakyti, kokio dydžio baudos būtų taikomos.
„Nuvažiavę patikrinti – viską radome idealiai tvarkinga – netgi visos paslaugų sutartys galiojančios, išvežimo važtaraštis elektroniniu variantu buvo parodytas iš karto. Netgi ŠGP išvežimas parodytas Utenos veterinarijos ataskaitose. Net nuotraukos lavonėlių prie akto pridėtos“, - tikino O. Butkus.
Tiesa, vėliau tarnyba patikslino, kad minėtame ūkyje lavonėlių liekanų laukuose rasta pernai. Tuo metu ūkininkė įspėta susitvarkyti ir tai padariusi, todėl bauda jai neskirta.
„Mums svarbu ne skirti baudą ir kad paskui situacija kartotųsi, o svarbu rezultatas, kad tai jau nebevyksta“, - patikino Raseinių maisto ir veterinarijos tarnybos inpektorius H. Medveckas.
Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas: tokie atvejai būtų gėda
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat Kelpša, išgirdęs apie įamžintus vaizdus, kaip gyvūnų liekanos yra pakastos Raseinių ūkininkės laukuose, negalėjo tuo patikėti.
„Negali tokių dalykų mėtyti bile kur, nes gausi ligą ir turėsi problemų, - sakė pašnekovas. - Lietuvoje yra sistema, nėra jokios problemos. Vienu metu – 1995-1996 m. iš tikrųjų buvo problema, kada Kaišiadoryse (utilizavimo gamykla – red. past.) užsidarė ir nieko kito nebuvo, o dabar viskas yra civilizuota ir netgi konkurencija yra kam atiduoti, nes tai yra energija“.
Č. Tallat Kelpšos teigimu, ūkininkai, apdorodami kailinius žvėrelius, gali gauti pajamų iš taukų, kurie atlieka žvėris nuriebalinant, o už kūnelių atidavimą utilizuoti turi susimokėti apie 230 Lt už toną. Gyvūninės kilmės liekanos vėliau gali būti panaudojamos miltų kurui bei trąšų gamybai.
„Jau nekalbu apie žmogiškumą ir visus kitus dalykus - įstatymus ir kita, bet man tai kainuotų brangiau. Man vis vien geriau sumokėti 230 Lt – atveža konteinerį, pastato ant kiemo ir turi tik įmesti – jie atvažiuoja ir išsiveža. Kas gali būti – tai sakykime, koks kūnelis laikomas neuždengtas konteineryje ir teritorija yra be tvoros. Atėjo lapė, katė ar kažkoks kitas gyvūnas – didelis paukštis ir jisai pabando tą kūnelį paimti, kažkur nunešti ir jį nenuneša, pameta. Tokį dalyką galima sumodeliuoti. Bet šiaip viskas turi būti uždengta, teritorija aptverta, kad pašaliniai nepapultų“, - svarstė Č. T. Kelpša.
Piktybiško gyvūnų liekanų užkasimo atvejų, jo žiniomis, po to, kai atsirado utilizavimo įmonių pasirinkimas, dar nėra buvę ir tokie atvejai būtų gėda, krentanti ant visos asociacijos narių.
Ūkininkė: labai gailiuosi
Švelniakailių audinių ūkį turinti Vida Šnipienė, ant kurios pečių ir krito visi vietinių gyventojų skundai, GRYNAS.lt skundėsi, kad inspektoriai ją tikrina kone kiekvieną dieną, tačiau teigia prasižengimų padariusi tik pernai, o šiemet dirbanti jau tvarkingai.
„Pernai buvo neužkastos duobės, supyliau riebalus ir paskui išėmiau, viską sutvarkiau. Tai ir buvo nuo pernai metų, šiemet ne. Turiu viskam konteinerius – vežioja lenkai ir net moka pinigus už riebalus po 600 Lt už toną“, - susijaudinusi kalbėjo ūkininkė.
Ūkininkė pripažįsta, kad į žemę tuokart atgulė ir gyvūnėlių kūneliai, kuriuos inspektoriams liepus – surinko, pridavė utilizacijai.
„Kvietė mane pas vyriausią veterinarą, gavau įspėjimus, kad daugiau taip nedaryčiau, kad susitvarkysiu. Dabar lekia ir lekia tie veterinarai pas mane“, - skundėsi V. Šnipienė. Baudos moteris teigia išvengusi, nes inspektoriai pasigailėję.
Moteris guodėsi, kad vietiniai ją skundžia dėl to, kad kažkam ūkyje vištas išpjovė: „Galvoja, kad jau čia tie žvėreliai – tai milijonai. Visiem tik po du tūkstančius duok. Vienam penkias vištas (išpjovė), kitam – vieną, tai gali būti šeškas, ar kiaunė...“
V. Šnipienė teigė, kad jos ūkis įsikūręs vienkiemyje, kilometras iki artimiausios gyvenvietės, todėl niekam problemų neturėtų kelti, o tie, kurie ją skundžia, moters žodžiais tariant, tiesiog jai pavydi verslo.