Vos kelias praėjusios savaitės dienas iki 10-15 cm storio sušalęs Kuršių
marių ledas išlaikė žmogaus svorį ir po kojomis pėsčiajam nelinko. O
dabar, kai šiluma jau trečią dieną iš eilės virš marių plevena, dažnai
lietus dulkia, o vėjas vis smarkiau pučia – Kuršių marių ledas lūžta,
trupa, skyla, o srovės tuos gabalus stumia į priekrantes kelių metrų
aukščio kalnais.
Vienur jie didesni, kitur – žemesni, o ledkalnių vaizdas žavi net ir po apniukusiu dangumi. Saulės spinduliuose, jei pagaliau iš po debesų jie prasiskverbtų, šie kalnai sužėrės deimantiniais atšvaitais.
Tai gamtos jėgos nepalenkiami dėsniai – ir žmogui prie jų prisitaikyti būtina, - sako vietiniai . Į skersai išilgai lūžtančias Kuršių marių ledo platybes dabar su liūdesiu žvelgia pamario krašto žvejybos verslo bendruomenės – šv. Kūčios, Kalėdos artėja, o šviežių marių žuvų šventiniam stalui pagauti nėra galimybių.
„Nei ledu, nei bradu. Kaip per šaktarpį", - sako vyrai. Pavasariui, o ne žiemai būdingą reiškinį teks iškentėti be uždarbių, nes žūklavietės nepasiekiamos nei laiveliais, nei pėstute ar rogėmis.
Šiemet Kuršių marios užšalo, kai jų vandens lygis buvo nusekęs arti kritinės ribos, o krašto upių vandens baseinai dėl kritulių stokos buvo maždaug 84 cm. žemesni už standartinę klimatinę normą.
Kai storas ledo sluoksnis dabar ant seklių marių lūžta, deguonies žuvims daugėja, išgyvenimo sąlygos tampa palankesnės.
Visgi prasidėjusi žiema bėdos padaro ne tik žvejams verslininkams, potvynio besibaiminantiems prie Kuršių marių gyvenantiems žmonėms, bet ir gyvūnams, kuriems ledas dažnai tampa neįveikiamu išbandymu. Žiemą dažnai būnantys gamtoje gali sutikti nelaimės ištiktą kanopinį gyvūną. Dažniausiai tai būna stirnos.
Šie gyvūnai, panorėję pereiti į kitą ežero krantą, ant ledo ima slysti ir labai greitai pargriūva. Tuomet jiems būna labai sunku atsistoti. O jei vargais negalais ir pavyksta, už kelių metrų gyvūnas vėl nugriūna. Taip jam gali ir nepavykti pasiekti kito kranto. Todėl jei pamatote tokį nelaimėlį, nepraeikite pro šalį. Jei tai stirna, ar zuikis, galite paimti į glėbį ir nunešti į krantą. O jei gyvūnas stambesnis, pavyzdžiui, šernas. Geriau prie jo nesiartinti, nes stambus žvėris gali jus sužeisti. Tokiu atveju paskambinkite Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijai, kurios darbuotojai gyvūnų privalo pasirūpinti į bėdą patekusiais gyvūnais.
Tačiau žiema problemų sukelia ne tik miško žvėrims, bet ir paukščiams. Kartais jie prišąla lede. Tačiau nereikia apsirikti. Kai kada žmonės pamato ant ledo vienoje vietoje tupinčią gulbę arba kitą paukštį ir iš karto nusprendžia, kad jis prišalo. Tokiu atveju žmonės skambina gyvūnų globėjams, o šiems atvažiavus paaiškėja, kad paukštis tik ilsisi. Todėl pirmiausia visuomet reikia gerai įsitikinti, ar gyvūnas tikrai prišalęs. Tai galima padaryti jį tiesiog pabaidžius.