Skundžiasi kontrolės stoka
GRYNAS.lt redakcija gavo biologinių nuotekų valymo įrenginių gamintojos „August ir Ko“ laišką, kuriame jos atstovai teigė, jog rinkoje jau kuris laikas pastebi neskaidrumą ir ne visada etišką elgesį vartotojų ir gamtos atžvilgiu. Verslininkai sako pastebintys, kad nuotekų tvarkymo įrenginius pardavinėjančių įmonių daugėja, tačiau dominuoja nelicenzijuotos, o neretai ir dokumentus padirbinėjančios įmonės, neretai parduodančios klientams jokių ekologinių standartų neatitinkančius valymo įrenginius.
„August ir Ko“ konsultantas Filionis Augustas mini konkrečius pavyzdžius, kaip dalis įmonių, veikiančių nuotekų valymo rinkoje, sukčiauja.
„Kai įmonė testuoja nuotekų valymo įrenginį ir laboratorija parašo, kad jis gali būti skirtas 1-4 žmonėms, internete jau teigiama, kad įrenginys tinkamas 1-6 žmonėms. Duomenys yra iškraipomi ir jų niekas nekontroliuoja. […] Įmonės, kurios dirba n metų ir turi daug sertifikatų, daug darbuotojų, produktus parduoda brangiau, nes viską išlaikyti reikia daugiau pinigų. Mažytės kompanijos, kurios dirba iš 3-5 žmonių, į rinką pradėjo tiekti valymo įrenginius už mažesnę kainą. Taip atsitiko dėl to, kad jie suprato, jog gali teikti į rinką ką nori“, - situaciją komentavo F. Augustas.
Ankstesnė tvarka buvo geresnė
Prieš maždaug dešimtmetį, kaip mena pašnekovas, norintiems pasistatyti namą ar bet kokį kitą statinį reikėdavo gauti aplinkosaugininkų parašą, patvirtintantį, kad statinį užbaigus, jis tinkamas tolimesnei eksploatacijai.
„Paskutinius penkerius metus namo statybas užbaigiant nebereikia tokių parašų. Verslininkai labai greitai suprato, kad žmogui galima parduoti (bet ką - red. past.) ir iš to greitai gauti naudos, nes kontrolės nebeliko – niekas nebepatikrins to, kas pardavė, atsakomybės“, - sakė F. Augustas.
„Užsakovai, prisipirkę tokių gaminių, po pusės metų kreipėsi į tuos, kurie pardavė ir ieško, kas galėtų jų problemas išspręsti. Kada atvažiuojame ir pamatome blogai padarytus įrenginius, neturinčius sertifikatų, kitų dokumentų ir kartu su žmonėmis bandome kreiptis į kontrolės institucijas, jos problemos neišsprendžia. Metai laiko mes beldžiamės kaip į sieną“, - apmaudo neslėpė F. Augustas.
Paklaustas, kokius sprendimus esamai problemai jis pasiūlytų, pašnekovas pateikia kelis galimus kontrolės scenarijus: „Kol įmonė nesusitvarko dokumentų, neišsprendžia problemos, turi būti stabdoma jos veikla. Niekas nenori uždrausti konkurencijos, ji gerina kainas, kokybę, tačiau nesąžininga konkurencija lemia kainos mažėjimą kokybės sąskaita“, - siūlė įmonės konsultantas.
Taip pat, pašnekovo žodžiais tariant, turėtų būti įgyvendinti pakeitimai teisės aktuose, būtina užbaigus namą, atnešti dokumentus, patvirtinančius, kokie valymo įrenginiai bus naudojami, ar jie turi europinį sertifikavimo ženklą.
Tačiau sumokėję tokią sumą gyventojai gali patys asmeniškai gauti baudą iš aplinkosaugininkų, jei jų nuotekos nėra tinkamai išvalomos.
Per metus patikrinti visų valymo įrenginių - neįmanoma
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vadovas Dalius Krinickas GRYNAS.lt teigė, kad ministerija tvirtina reikalavimus, kokia tarša turėtų būti išvaloma ir kokie rodikliai turi būti pasiekti, tačiau pati licencijų įmonėms tvarkyti nuotekas neišduoda.
Jo teigimu, valymo įrenginių kontrolę vykdo regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), jų pareiga yra užtikrinti taršos prevenciją.
„Kai verslininkai skundžiasi, kad yra nepakankamai vykdoma kontrolė, reikėtų sakyti, kokie tie atvejai yra. RAAD kasmet daro planinius ir neplaninius patikrinimus. Tiek, kiek yra valymo įrenginių (berods apie 57 tūkst.) – per metus jų visų tikrai nepatikrina, nes tikrinamos ne tik nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuarai, atliekų tvarkytojai, žuvininkystės tvenkiniai, medžiotojai, bet ir kiti dalykai. […] Jeigu yra konkretūs atvejai, jeigu verslininkai juos žino, jų pareiga kreiptis į RAAD ir nurodyti, kur tie atvejai yra, nes jeigu nuotekų valymo įrenginys blogai išvalo, jis teršia aplinką. Tokiu atveju, gamtos apsaugos inspektoriai turi įgaliojumus savininkus įpareigoti susitvarkyti. Jeigu jis nesusitvarko, skiriamos baudos ir netgi uždraudžiama eksploatuoti tokį valymo įrenginį“, - sakė D. Krinickas.
Europoje – visiems vienodi standartai valymo įrenginiams
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, galioja vienas standartas valymo įrenginiams, todėl, kaip teigia Vandenų departamento direktorius, nėra taip, kad užsienio kompanijų gaminiai būtų kontroliuojami mažiau nei lietuviškų.
Jis pabrėžia, kad visoms šalims taikomi ir vienodi nuotekų išvalymo reikalavimai. Tai apibrėžia miesto valymo direktyva.
„Aplinkos ministerija įmonių, kurios gamina valymo įrenginius, nelicenzijuoja. Tai yra privatus verslas ir tvirtinti sąrašus, kas gali gaminti, kas negali – nė viena valstybės insitucija negali tokių dalykų daryti, nes tai būtų verslo sąlygų suvaržymas. Kaip pavyzdys – negali sakyti, kad Petras gali gaminti, o Jonas ne, jeigu jie gamina standartus atitinkančią įrangą, viskas gerai – tai yra konkurencinės sąlygos“, - kalbėjo D. Krinickas.
Pamena vieną uždraudimo atvejį
Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas teigė, kad ne ministerijos kompetencijoje vertinti, ar į rinką patenkančių valymo įrenginių kontrolė yra pakankama ar ne, nes tai prižiūri Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Tačiau jis pripažino, kad neformaliuose pokalbiuose yra tekę girdėti verslininkų pasisakymų, kad ne visi konkuruoja rinkoje sąžiningai, tačiau viena yra kalbos, o kita - konkretūs atvejai.
„Mes reglamentuojame, kokie išleidžiamų nuotekų į aplinką aplinkosauginiai rodikliai turi būti pasiekti. Yra nuotekų valymo įrenginių reglamentas, jis nustato bendrąsias gaires. Viena iš pirmesnių nuostatų, kad gamykliniai valymo įrenginiai turi atitikti standartą. Paskui yra reikalavimai projektuotojui, kad jis, parinkdamas ar projektuodamas įrenginį, turi atsižvelgti į objekto, nuotekų specifiką, jų susidarymo sezoniškumą. Tai yra pamatiniai dalykai, kurie nenustato labai griežtų rėmų, bet reikalavimai vis tiek turi būti išpildomi“, - aiškino I. Valūnas.
„Jeigu gerai atsimenu, prieš berods 4 metus buvo vienas precedentas, kai ne maisto produktų inspekcijai buvo apskųstas vienas įrangos tiekėjas, inspekcija atliko tyrimą ir nustatė, kad tie įrenginiai neturi reikalingų dokumentų ir viešai paskelbė savo nutarimą, kad gaminys uždraudžiamas tiekti į rinką, kol jie nebus sutvarkyti“, - kalbėjo I. Valūnas.
Kaip paprastam vartotojui, kuris nėra nuotekų valymo įrenginių ekspertas, žinoti, kad jam siūlomas gaminys yra kokybiškas, licenzijuotas? I. Valūno teigimu, ne žinovui suprasti sudėtingas dokumentacijas, mokėti jas perskaityti, praktiškai neįmanoma, todėl belieka kliautis faktu, kad į rinką nekokybiška produkcija neturėtų patekti.
„Su valymo įrenginiais ta pati situacija kaip ir su kitais produktais ar paslaugomis, kurios turėtų būti tiekiamos kokybiškos, bet gali pasitaikyti įvairių atvejų. Dokumentai, mano galva, yra pakankamai sudėtingi paprastam žmogui, taigi jeigu kyla abejonių, siūlyčiau kreiptis į ne maisto produktų inspekciją ar statybos produktų sertifikavimo centrą, kurie toje srityje dirba ir galėtų tuos dokumentus pasižiūrėti, juos patikrinti“, - patarė Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas.
Kaip vartotojui nelikti kvailio vietoje?
Kol verslininkai vienas kitą bado pirštais dėl nesąžiningos konkurencijos, o valstybės įstaigos išsidalijusios atsakomybes negali suteikti garantijos, kad rinkoje esantys nuotekų valymo įrenginiai iš tiesų yra kokybiški, blogiausioje situacijoje atsiduria vartotojas. Juk jis tikrai neišmano visų techninių subtilybių, o pagaliau ir perskaityti įmonių pateikiamus sertifikatus ir kitus veiklos dokumentus, neturint specialių žinių, jam tampa beveik neįmanoma. Ką jam daryti, kaip neįsigyti „katės maiše“?
„August ir Ko“ bendrovės konsultantas F. Augustas pataria vartotojams rinktis tuos gamintojus, kurie produktą ne tik gamintų, bet ir patys sumontuotų ir galėtų prižiūrėti. „Reikia rinktis viską iš vienų rankų. Tada jeigu ji padarys kažkur klaidą, viskas pasibaigs neveikiančiu įrenginiu. O jeigu įrenginys neveiks, už jo eksploataciją vartotojui nereikės mokėti pinigų“, - aiškino pašnekovas. Anot jo, jeigu pasirenkamas priešingas variantas – kai gaminį parduoda viena bendrovė, jį montuoja kita, o priežiūrą atlieka dar trečia, - vėliau gaminiui sugedus, liks neaišku, kam tenka atsakomybė.
Bendrovės atstovai patikslino, kad jeigu valymo įrenginys pirkėjui neveikia, bet tai
nėra gamyklinis brokas ar pažeidimas, už eksploataciją pagal įstatymus
atsako pats vartotojas. Tačiau jeigu vartotojas nusipirko nesertifikuotą įrangą,
arba iš įmonės, kuri neturi priežiūros padalinio (kas yra svarbu su tokiu
produktu), jeigu neveiks įrenginys dėl gamintojo kaltės, niekas jam nesutaisys,
nepakeis ar negrąžins pinigų. O įmonė, kuri turi vardą ir turi ką prarasti,
pirmiausia vartotoją konsultuos, aiškinsis kodėl neveikia, ir jeigu pasitaikys
gamintojo/priežiūros kaltė, be abejo įmonė iš savų kaštų tai sutvarkys/pakeis.
Tačiau jeigu įrenginys neveikia dėl vartotojo eksploatacijos (yra
techninis pasas, kurio vartotojai dažnai nesilaiko), tada atsako vartotojas.
Teisinė bazė Lietuvoje numato, kad įsigijus nuotekų valymo sistemą ir ją patikrinus aplinkosaugininkams, joje radus pažeidimų, už juos atsako nebe gamintojas, o pats naudotojas.
Vis dėlto, kaip pažymi F. Augustas, aplinkosaugininkams norint atlikti patikrinimo reidą privačioje žmogaus valdoje, tam būtina gauti prokuroro leidimą. Kitaip tariant, namo savininkas turi teisę aplinkosaugininkų neįsileisti net ir tuomet, jeigu yra įtariama, kad jo valdoje netinkamai valomos nuotekos.
„Jeigu bus skundas ir iš tikrųjų bus nustatyta, kad gamta yra teršiama, už nekokybiškus valymo įrenginius atsakys pats savininkas“, - sakė „August ir Ko“ atstovas.
Iš 51 patikrinimo – 29 pažeidimai
Kaip GRYNAS.lt informavo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, pernai iš viso atlikti 4 valymo įrenginių patikrinimai, visų jų atveju nustatyti pažeidimai. Du iš šių patikrinimų atlikti gavus verslininkų pateiktą informaciją, vienas patikrinimas atliktas pakartotinai, pirmą kartą radus pažeidimų. Nustačius pažeidimus, ekonominės veiklos vykdytojas įpareigojamas pašalinti neatitiktis ir surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai bei skiriamos nuobaudos.
Jos duomenimis, per tris šių metų mėnesius patikrinimų nuotekų valymo įrenginių šeimoje dar nebuvo. Inspekcija skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus valymo įrenginių rinkoje iš viso yra atliktas 51 patikrinimas, 29 atvejais buvo nustatyti pažeidimai (57 proc.). Iš viso buvo patikrintos 32 skirtingos įmonės į rinką teikiančios nuotekų valymo įrenginius.
Tarp dažniausiai nuotekų valymo įrenginių rinkoje nustatomų pažeidimų minimi šie: nepateikta atitikties deklaracija, produktai nepažymėti „CE” ženklu, netinkamai nurodytos schemos ir techninės specifikacijos, saugiam ir tinkamam prekės naudojimui būtina informacija pateikta nevalstybine kalba ir kt.
„Inspekcija atlieka neplaninį ūkio subjekto patikrinimą, jei turi informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad teisinio pagrindo, įpareigojančio teikti duomenis apie Inspekcijoje gautą informaciją, susijusią su konkrečiais juridiniais asmenimis ir duomenimis apie juos, nėra“, - tokį atsakymą raštu redakcijai pateikė inspekcija, užklausus, ar buvo gautas kompanijos „August ir Ko“ sąrašas apie nesąžiningai rinkoje veikiančias valymo įrenginių paslaugas teikiančias įmones.