Prognozė sumažinta, tačiau vis tiek teikia vilčių
Svečias į Lietuvą pasikviestas neatsitiktinai. Lietuvoje taip pat jau kurį laiką kyla didelės diskusijos, ar mūsų šalyje verta ieškoti skalūnų dujų. Mokslininkai mano, kad Lietuvoje jų turėtų būti, tačiau susiduriama su viena problema - vietos gyventojai įnirtingai priešinasi žvalgybai, teigdami, kad tai gali būti pavojinga. Tačiau geologai laikosi visai kitos nuomonės. Jų teigimu, žvalgyba jokio pavojaus aplinkai nekelia.
Šiuo metu visos Europos mastu perspektyviausi skalūninių dujų ištekliai yra būtent Lenkijoje. Panašūs šio išteklio klodai galimi ir Prancūzijoje, tačiau ši šalis apsisprendusi drausti bet kokią skalūnų žvalgybą ir gavybą.
2011 metais skalūninių dujų Lenkijoje prognozės buvo itin optimistiškos. Manyta, kad šalyje gali būti 5300 mlrd. kubinių metrų skalūninių dujų, tačiau ši prognozė po metų gerokai apkarpyta. Dabar teigiama, kad šalyje gali būti apie 230-260 mlrd. kub. m skalūninių dujų.
Kalbėdamas apie lenkų penkerių metų patirtį žvalgant skalūnus, jis pabrėžė, kad nors nuveikta iš tiesų nemažai, kol kas nė vienas iš 65 gręžinių neparodė tokio rezultato, kokio tikimasi ir kuris būtų tinkamas pradėti masinę skalūnų gavybą. Todėl reikalinga atlikti daugiau gręžinių ir pritaikyti skirtingas technologijas.
Išvardijo problemas
Lenkų geologas, Lietuvos geologijos tarnyboje skaitydamas pranešimą „Skalūnų dujų žvalgybos Lenkijoje būklė ir perspektyvos“, pateikė keletą problemų, su kuriomis susidurta ir iš kurių galėtų galbūt pasimokyti ir lietuviai. Pirmiausiai, jis akcentavo įvairius darbų vėlavimus dėl licencijų išdavimo. Procedūros užsitęsė taip ilgai, kad tai išgąsdino dalį investuotojų ir šie pabėgo. Lenkų manymu, klaida buvo ir tai, kad skalūnų dujų žvalgybos kontrolei atlikti paskirta per daug kontroliuojančių institucijų. Investuotojus vargino ir nesibaigiantys pasikeitimai teisinėje bazėje.
T. Nałęcz teigimu, problemų sukėlė ir aiškios, skaidrios investuotojams palankios mokestinės aplinkos nebuvimas.
„Pirmasis mūsų vyriausybės požiūris buvo toks, kad būtina pareikalauti, kaip įmanoma daugiau iš investuotojų, kad būtų sukurta nauda. Tačiau viskas turėtų būti ne taip. Turėtume pasižiūrėti į norvegų pavyzdį – jie investuotojams pritaikė labai nedidelius mokesčių tarifus pirminiame etape, o paskui, jau pradėjus gavybą, juos padidino. Mano nuomone, pirmuoju periodu, kai investuotojai tik ateina ir skiria savo pinigus, tyrinėja teritoriją, mokesčiai turėtų būti nedideli, o vėliau, jau kai vykdoma gavyba, mokesčiai gali būti keliami“, - svarstė lenkų mokslininkas.
„Dauguma įmonių naudojo XXI amžiaus pradžios technologijas, kurios per pastaruosius dvejus metus buvo pakeistos, bet vis tiek buvo senesnes nei pačios naujausios. Ko gero, tai buvo pasaulinė problema, nes nebuvo leidžiama naudoti pačių naujausių technologijų“, - sakė Valstybinio Lenkijos geologijos instituto specialistas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad žvalgant skalūnus svarbu akcentuoti socialinę naudą bendruomenėms, kurių teritorijose skalūnai yra žvalgomi ir išgaunami. Investuotojai turėtų pamąstyti apie tokią naudą vietiniams, kad būtų palaikomi draugiški, nekonfliktiniai bendradarbiavimo santykiai.
„Skirtingai nei JAV, žemė, kurioje žvalgomi skalūnai, priklauso valstybei, o ne vietiniams gyventojams, todėl bet kas gali protestuoti. Investuotojams būtina palaikyti draugiškus santykius su vietiniais“, - sakė T. Nałęcz.
Lenkai savo ruožtu turi ir kuo pasidžiaugti. Jie akcentuoja, kad dėl skalūnų dujų žvalgybos kol kas neturėta jokių aplinkosauginių problemų, incidentų ir pabrėžia, kad įteisino tam tikrus pakeitimus, kad investuotojams būtų lengviau ateiti į naują rinką. Pirma, sujungė atskiras licencijas skalūnų dujų žvalgybai ir gavybai, todėl dabar jos išduodamos abiem procesams kartu, jų neišskiriant. Ir antra, įvedė tam tikrus pakeitimus, kad dėl skalūnų žvalgybos naudos turėtų ir vietos vaivadijos. Jei anksčiau gamtiniams ištekliams taikomi mokesčiai nueidavo į valstybės bendrą biudžetą, dabar tam tikras procentas skiriamas ir vietos vaivadijoms.