Liepą žada mažai lietaus ir tai kelia didžiulį nerimą

Kai visą birželį nelijo, labai stipriai nuseko upės. Lietuvos hidrometereologijos tarnyba informuoja, kad birželį daugelio upių vandens debitas mažesnis už vidutinį daugiametį.

Birželio mėnesį kritulių iškrito 60 proc. mažiau už normą. Mažiausiai jų iškrito centriniuose rajonuose (68 proc. mažiau normos), o rytiniuose ir vakariniuose rajonuose kritulių buvo atitinkamai 57 ir 59 proc. mažiau normos.

Šiuo metu nėra upių nusekusių iki gamtosauginio debito. GRYNAS.lt primena, kad gamtosauginis debitas – minimalus vandentakio vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos.

Nepaisant to, daugelio upių vandens lygis yra žemesnis už vidutinį daugiametį. Smėlinguose ir ežeringuose baseinuose vidutinis birželio mėnesio vandens lygis buvo nuo 3 iki 9 cm, o kituose baseinuose nuo 10 iki 44 cm mažesnis už vidutinį daugiametį (Šešupėje ties Kudirkos Naumiesčiu 44 cm, Nemune ties Smalininkais 43 cm, o Ventoje ties Leckava 40 cm). Panaši situacija yra ir Baltarusijos teritorijoje.

Europos vidutinės trukmės prognozių centro duomenimis, liepos mėnesį kritulių bus daug mažiau už normą, ypač pirmoje mėnesio pusėje. Negana to, prognozuojama aukštesnė už normą vidutinė oro temperatūra, todėl turėtų dar padidėti garavimas iš vandens telkinių.

Pakilus vandens temperatūrai gausiai suvešės vandens augmenija. Tokia situacija artimiausiomis dienomis lems tolimesnį upių nusekimą.

Trumpalaikis upių nusekimas iki gamtosauginio debito nesukelia neigiamų ekologinių pasėkmių, tačiau turi įtakos rekreacijos ir energetikos sferoms. Lietuvoje išskirta 11 vietų, kuriose upių nuotėkio sumažėjimas iki gamtosauginio debito laikomas stichiniu hidrologiniu reiškiniu. Šiose vietose per artimiausias dvi savaites upių nusekimo iki gamtosauginio debito neprognozuojama.