„100 piliakalnių yra simboliškas pasirinkimas ne tik dėl to, kad šie metai – Lietuvos piliakalnių metai. Artėja valstybės šimtmetis. Vieningas „Tautiškos giesmės“ giedojimas nuo 100 Lietuvai svarbių piliakalnių gali būti puikus pirmasis 100-mečio šventės tonas. Juk būtent ta vieninga giesmė liepos 6-ąją jau tapo išskirtiniu būdu švęsti Valstybės dieną“,- teigia „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ idėjos autorius Raimundas Daubaras.
Konkrečius piliakalnius, ant kurių bus giedama „Tautiška giesmė“ rinko Lietuvos savivaldybės. Buvo siekiama atsižvelgti į istorinę jų reikšmę, taip pat į tai, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų ne mažiau kaip vienas iniciatyvoje dalyvaujantis piliakalnis. Iš viso Lietuvoje šių pagoniškos kultūros palikimo objektų priskaičiuojama apie 840, o jų tankumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių pasaulyje.
Atrinkti piliakalniai iki liepos 6-osios bus pažymėti specialioje projekto internetinėje platformoje, kur žmonės turės galimybę registruotis ir organizuoti bendrą himno giedojimą su gimine, draugais ar bendruomene. Kiekvienas atrinktas piliakalnis turės ir savo „Tautiškos giesmės“ šauklį – žymų to regiono asmenį, visuomenės veikėją ar bendruomenei nusipelniusį žmogų, kuris užduos pirmąjį toną vieningam giedojimui.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ ne tik giedojimu liepos 6-ąją, bet ir bendradarbiauti tvarkant vietas, kuriose himnas skambės šiemet. Juk iš tiesų pilietiški esame ir savo kraštą mylime ne tik vieną dieną, tačiau visą laiką. Būtent dėl to net neabejoju, kad balandžio 22 dieną „Darom“ akcijos metu piliakalnių teritorijoje žmonių tikrai netrūks“,- teigė „Darom 2017“ vadovė Kristina Baranovaitė.
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ gimė prieš aštuonerius metus, kai buriuotojai, „Tūkstantmečio odisėjos“ metu jachta „Ambersail“ apsukę Žemės rutulį ir aplankę pasaulio lietuvių bendruomenes, pakvietė visus tautiečius švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį vieningai vienu metu giedant Lietuvos himną. Ši unikali iniciatyva, palaikoma pilietiškų žmonių, organizacijų ir aktyvių bendruomenių jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi.