Tušti maži miesteliai su senelių prieglaudomis prie bažnyčių, išnykę brandūs miškai ir kai kurios gyvūnų rūšys, - tokią Lietuvą 2030-aisiais piešia kai kurie gamtos ir urbanistikos ekspertai. Kiti prognozuoja šviesesnį rytojų, primindami darnios miestų plėtros perspektyvas: apleistų teritorijų tvarkymą ir žaliųjų miestų erdvių kūrimą.
Mintimis, kokia Lietuvos gamtosaugos situacija dabar ir 2030-aisiais dalijasi judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas.
Nemokame saugoti?
„Europa savo gamtą nuniokojo jau anksčiau. O Lietuva, nors turi potencialą tapti žaliąja Europos valstybe, to neišnaudoja“, - tvirtina A. Knystautas.
Gamtosaugininko teigimu, kai vakariečiai atvažiuoja į Lietuvą, jie pastebi, kokią natūralią gamtą, palyginti su Vakarų šalimis, turime. „Problema tame, kad tai, ką turime, mes nemokame saugoti“, - teigia jis.
Gamtininko žodžiais, Lietuvoje beatodairiškai kertami brandūs miškai, įstatymiškai neapribotas pievų šienavimas – esą dėl to gresia jose gyvenančių kai kurių retų rūšių, tokių kaip stulgio, meldinės nendrinukės, griežlės išnykimas.
„Būtina optimizuota šienavimo sistema, kad minimalizmuoti daugybės gyvūnų žūtį. Nuo dabartinės praktikos bei per intensyvaus ūkininkavimo net vieversių – dažno paukščio – skaitlingumas labai sumažėjo“, - tęsia jis.
Gamtosaugininkas kritikuoja ir, jo žodžiais kalbant, tvarkos nebuvimą statant vėjo jėgaines. Pasak jo, dabar visiškai nekreipiant dėmesio į vėjo jėgainių statybos vietą darkomas šalies kraštovaizdis.
„Lietuvoje galima bet kur pastatyti vėjo jėgainę, į vietą neatsižvelgiama. Jos statomos ir pagrindinėse paukščių migracijos keliuose – pavyzdžiui, Nemuno deltoje stovi pačio didžiausio galingumo jėgainės. Dėl jų veiklos daugybę čia migruojančių paukščių tiesiog kapojami ir žudomi“, - tikina A.Knystautas.
Kas laukia gamtos artimiausiais dešimtmečiais?
Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas mano, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos miškingumas gali nežymiai padidėti (dabar jis siekia 33,2 proc. šalies teritorijos – red.past.), tačiau vertingų miškų dėl sparčių kirtimo tempų esą nebeliks.
„2030 m. Lietuvoje turėtų būti menkaverčiai miškai, o brandūs miškai bus iškirsti. Jauni pasodinti medeliai iki to laiko neužaugs“, - teigia gamtosaugininkas.
Pasak jo, nekeičiant dabartinės gamtosauginės politikos per artimiausią dešimtmetį gali išnykti kai kurios paukščių ir gyvūnų rūšys.
„Lūšys, didieji apuokai, reti ir dažni pieviniai paukščiai nyksta itin greitai. Be radikalių apsaugos priemonių jų galime netekti per artimiausią dešimtmetį. Nyksta net visiems įprasti žvirbliai. 2011 m. žiemojančių Anglijoje varnėnų skaičius buvo žemiausiais per visą stebėjimų istoriją. O ten žiemą praleidžia didelė Lietuvos varnėnų populiacijos dalis. Tad net rūšys, kurios laikomos dažnomis, yra pavojuje dėl neapgalvotai ir neatsakingai intensyvios žmogaus ūkinės veiklos mūsų šalyje“, - sakė pašnekovas.
Jo žodžiais, tikėtis teigiamų poslinkių gamtosaugos srityje Lietuvoje per artimiausius kelis dešimtmečius labai sunku. „Tikėtina, kad Lietuvoje gali pagausėti kai kurių gyvūnų ir augalų, ypač įvežtinių. Jų įsigalėjimas dar labiau skurdins vietinę fauną. Tik radikalus mąstymo keitimas, gamtosaugos, kaip valstybinio prioriteto išskyrimas gali duoti teigiamų poslinkių. Kol kas to nematyti“, - tvirtino A.Knystautas.
Aplinkos ministerija linkusi sutikti su A.Knystauto išsakytomis prognozėmis, kad šalies miškingumas iki 2030-ųjų turėtų padidėti – institucija prognozuoja nuo pusės iki vieno procento prieaugį, lyginant su dabartine situacija (miškai dabar sudaro 33,2 proc. šalies teritorijos). Tačiau dėl brandžių miškų ateities ministerija laikosi kitokios pozicijos nei judėjimo „Už gamtą“ vadovas.
„Atsižvelgiant į Lietuvos medynų pasiskirstymą pagal amžiaus struktūrą, įvertinant jaunuolynų, pusamžių, bręstančių ir brandžių medynų užimamus plotus ir tolygų, tausojantį naudojimą neviršijant metinio tūrio prieaugio, brandžių medynų plotas 2030 metais galėtų sudaryti 20-25 proc. visų medynų ploto“, - GRYNAS.lt teigė ministerijos specialistai.
Lietuva 2030-aisiais: plėtros vizija - vienkiemių miestai