Naujoje ataskaitoje apie tai, kaip valstybės narės tvarko komunalines atliekas, atskleista didelių skirtumų tarp ES šalių. Ataskaitoje 27 valstybės narės įvertintos naudojant žalias, oranžines ir raudonas vėliavėles pagal 18 kriterijų tokiose srityse kaip bendras perdirbtų atliekų kiekis, atliekų šalinimo kainos ir ES teisės aktų pažeidimai. Lentelės viršuje atsidūrė ES senbuvės Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija. Didžiausių įgyvendinimo trūkumų nustatyta Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
Rezultatų suvestinė yra parengta vykdant tyrimą, kuris padės valstybėms narėms pagerinti atliekų tvarkymą. Lentelės viršuje yra Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija – nė viena šių šalių neturi daugiau kaip 2 raudonų vėliavėlių. Lentelės apačioje spalvos pasiskirstę atvirkščiai – nedaug žalių vėliavėlių.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Per šį vertinimą išryškėjęs vaizdas patvirtina mano didelį susirūpinimą. Dar daug valstybių narių komunalines atliekas šalina sąvartynuose (tai blogiausias atliekų tvarkymo būdas), nors yra ir geresnių alternatyvų, ir struktūrinių fondų geresniems tvarkymo būdams finansuoti. Laidojami vertingi ištekliai, prarandama ekonominė nauda, atliekų tvarkymo sektoriuje nekuriamos darbo vietos, kenkiama žmonių sveikatai ir aplinkai. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis tokią padėtį sunku pateisinti.“
Didžiausių įgyvendinimo trūkumų nustatyta šiose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Maltoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Trūkumams priskiriama prasta atliekų prevencijos politika (arba tai, kad tokia politika apskritai neįgyvendinama), paskatų šalinti atliekas ne sąvartynuose trūkumas ir netinkama atliekų tvarkymo infrastruktūra. Kadangi didžioji dalis atliekų šalinama sąvartynuose, nepakankamai išnaudojamos kitos atliekų tvarkymo galimybės, kaip antai pakartotinis naudojimas ar perdirbimas. Tad perspektyvos liūdnos.
Antra vertus, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje veikia visapusiškos atliekų surinkimo sistemos, o į sąvartynus išvežama mažiau nei 5 proc. atliekų. Šiose šalyse gerai išvystytos perdirbimo sistemos, užtikrinamas pakankamas apdorojimo pajėgumas ir biologiškai skaidžių atliekų veiksmingas tvarkymas. Siekdamos užtikrinti, kad atliekų tvarkymo politika būtų veiksminga, šios šalys paprastai derina teisines, administracines ir ekonomines priemones.
Keletas šalių padarė sparčią pažangą – atliekas šalinusios daugiausia sąvartynuose, dabar jų iš esmės visiškai atsisakė. Tačiau net veiksmingiausiai atliekas tvarkančioms šalims kyla įvairių problemų, kaip antai atliekų prevencijos gerinimo ir perteklinių deginimo sektoriaus gamybos pajėgumų panaudojimo. Tai gali trukdyti užtikrinti perdirbimą, be to, gali prireikti importuoti atliekų deginimo įrenginiams.
Tolesni veiksmai
Pasinaudodama šia ataskaita Komisija parengs veiksmų planus dešimčiai prasčiausiai atliekas tvarkančių valstybių. Šį rudenį minėti planai dvišaliuose seminaruose bus aptariami su nacionalinėmis institucijomis; pirmasis seminaras vyks Prahoje rugsėjo 19 d. Veiksmų planai padės skleisti geriausią patirtį, juose bus pateikiamos šalims pritaikytos rekomendacijos, kaip pagerinti atliekų tvarkymą pasinaudojant ekonominėmis, teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis ir ES struktūriniais fondais.
Komisija siekia panaudoti ES struktūrinius fondus taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ES atliekų tvarkymo politikos tikslams. Įgyvendinant siūlomą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą bus užtikrinta, kad ES pinigai į atliekų tvarkymo projektus būtų investuojami tik kai projektai iš anksto atitinka tam tikras sąlygas, įskaitant atliekų tvarkymo planų sudarymą pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų ir laikantis atliekų hierarchijos; pirmenybė teiktina atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o ne deginimui gaminant energiją; atliekų šalinimas sąvartynuose arba deginimas negaminant energijos turėtų būti kraštutinė priemonė.
Pagrindiniai faktai
Neseniai Komisijos parengtame tyrime įvertinta, kad visapusiškai įgyvendinus ES atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, būtų galima sutaupyti 72 mlrd. EUR per metus, padidinti ES atliekų tvarkymo ir perdirbimo sektoriaus metinę apyvartą 42 mlrd. EUR ir iki 2020 m. sukurti daugiau kaip 400 000 darbo vietų.
Pilną patikrinimo ataskaitą galite rasti ČIA.