Pagal naują Europos Sąjungos strategiją Lietuva irgi turės pasekti pirmaujančių šalių pavyzdžiu, nes iki 2030 metų į sąvartynus galės patekti iki 10 proc. atliekų.
Europos Komisija priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai bus naudojami tausiau.
Pagrindiniai žiedinės ekonomikos veiksmų plano veiksmai yra šie: bus skirtas didesnis kaip 650 mln. Eur finansavimas pagal programą „Horizontas 2020“ ir 5,5 mlrd. Eur finansavimas iš struktūrinių fondų, bus siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį. Bendras ES uždavinys – iki 2030 m. užtikrinti, kad būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų (2013 m. Lietuva perdirbo 21 proc. komunalinių atliekų), privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų (2013 m. Lietuva į sąvartynus vežė 64 proc. komunalinių atliekų).
Belgijos įmonės OVAM (komunalinių atliekų agentūra Flandrijoje) atstovas J. Verheyenas GRYNAS.lt papasakojo apie žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo situaciją Belgijoje. Ten už atliekų nerūšiavimą gresia net baudos.
- Kokia yra jūsų organizacija ir ką ji veikia?
- OVAM – tai komunalinių atliekų agentūra Flandrijoje (vienas iš Belgijos regionų - red. past.), Flandrijos vyriausybinė institucija. Mūsų įstaiga pradėjo veikti 1981 metais, tuomet daugiausiai atliekų buvo sąvartynuose. Taigi mes pradėjome keisti sistemą. Dabar Flandrijos regionas yra vienas pažangiausių Europoje pagal skirtingų atliekų surinkimą ir tvarkymą.
- Kokia yra atliekų rūšiavimo sistema Belgijoje?
- Yra skirtingoms atliekoms skirti maišai, kurie yra išvežami iš namų skirtingomis savaitės dienomis. Už atliekų nerūšiavimą yra taikomos baudos. Jei šiukšlės yra bet kokiame kitame maiše, - šiukšlių išvežimo tarnybos turi teisę jų neišvežti. Baudos gali siekti iki 625 eurų. Lietuvoje to nėra ir žmonėms tikrai sunku suprasti, už ką jie būtų baudžiami.
- Kaip sistema išpopuliarėjo?
- Be to, veikia ir ekonominiai principai, nes tie, kas rūšiuoja atliekas, moka mažiau negu tie, kurie nerūšiuoja. Todėl žmonės yra skatinami rūšiuoti atliekas. Visa ši sistema pradėjo puikiai veikti dešimtame dešimtmetyje, buvo surenkama vis daugiau ir daugiau atliekų.
- Kaip žiedinė ekonomika išpopuliarėjo Belgijoje?
- Atsirado produktų, kurie nebuvo ilgiau laikomi atliekomis, o buvo suprantami, kaip naujos žaliavos ir jas perėmė įvairios verslo įmonės. Mes pradėjome remti verslą, kad jis vis labiau įsitrauktų į žiedinę ekonomiką. Norėjome, kad verslininkai suprastų, jog iš atliekų galima uždirbti ir tai gali atnešti pelną. Vis dėlto verslui kažkokių ypatingų nuolaidų mokestine prasme nėra taikoma ir visos žiedine ekonomika užsiimančios verslo įmonės moka visiškai tokius pačius mokesčius kaip ir kitos įmonės.