GRYNAS.lt redakciją pasiekė susirūpinusio gyventojo laiškas. Netoli Vilniaus universiteto Botanikos sodo gyvenantis vyras teigė jau nuo rudens stebintis vienas po kito nykstančius medžius sodo teritorijoje. Pastaruoju metu imtasi versti ilgametes pušis, kas vyro įtarimus tik padidino.
„Toks „valymas“ iš pradžių atrodė netgi pagirtina iniciatyva, nes buvo pjaunami krūmai, kuriais apžėlusi nemaža sodo teritorija. Bet ilgainui su kaimynais (gyvenu viename iš kvartalų besiribojančių su botanikos sodo teritorija ) pastebėjome įtartinų dalykų: kad pradėti kirsti sveiki, gražūs, ganėtinai dideli medžiai: pušys, beržai, drebulės,“ - rašoma laiške.
Gyventoją stebino ir darbų skuba: vyrai pjovė po medį per kelias minutes, sparčiai jį supjaustydavo ir išvažiuodavo susikrovę medieną.
„Kartą vaikščiodamas pastebėjau juos vėl pjaunančius, priėjęs pasiteiravau kokiu tikslu vykdomi kirtimai. Iš pradžių jie nenorėjo kalbėtis, bet iš vieno kirtėjo pavyko išpešti, kad direktorius liepė atlikti šiuos valymus, o nukirsti medžiai keliauja į katilinę. Toks paaiškinimas mane labai papiktino, ketinau nueiti į administracija ir išreikšti savo nuomonę, dėl tokio neatsakingo medžių kirtimo,“ - teigė skaitytojas laiške.
Tačiau labiausiai vyrą supykdė tai, jog buvo nupjautos ties riba su gyvenamuoju kvartalu augusios senyvos pušys bei beržai. Jo teigimu, kai kurių jų kamieno diametras siekė ir pusę metro (vyras prisegė tai įrodančią kelmo nuotrauką). Gyventojai patys stengdavosi prižiūrėti šią teritoriją ir joje augančius medžius.
„Gaila, bet kirtėjus pastebėjau tik jiems bebaigiant medžius pjaustyti kaladėmis. Iš karto išėjau ir jų pareikalavau, kad nutrauktų pjovimą ir iškviestų atsakingą asmenį paaiškiti, tokio absurdiško poelgio. Jie, žinoma, į kalbas nesileido ir ragino greičiau iš čia dingti. Tik man pradėjus juos fotografuoti ir pagrasinus iškviesti aplinkos apsaugos inspektorius pradėjo aiškinti, kad šitoje vietoje neva auga klevai ir kiti medžiai negali augti. Tada greitai susirinko savo pjūklus ir išvyko,“- taip ir neišsiaiškinęs medžių kirtimo priežasties rašė vyras.
Pilietis pareiškė įtarimų, kad prisidengiant Botanikos sodo valymo darbais tiesiog mėginama gauti vertingos medienos ir ją panaudoti asmeniniams tiklsams arba parduoti ir gauti pelno.
VU Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila atsidusęs ėmė dėstyti iš pirmo žvilgsnio drastiškai atrodančių darbų tikslą: „Įdomu kodėl gyventojai pirmiausia nepaklausia mūsų, ką čia darome? Botanikos sodas skirtas, kad lankytojai galėtų pamatyti ne tik Lietuvoje augančius medžius. Suplanuotose teritorijose yra pasodinti kitų šalių, pavyzdžiui, Azijos medžiai tik jie galbūt atrodo menkesni už šalia augančias pušis. Yra ir klevų masyvas, kuriame – įvairų rūšių klevai. Prieš gerus dvidešimt metų sugalvota, kad lietuviški medžiai galėtų apsaugoti įvežtinius, nes pastarieji nėra gerai prisitaikę prie mūsų klimato ir nunyksta, reikia daug vargti, kol pavyksta bent vieną išsaugoti. Taigi pušys ir beržai sodinti kaip savotiška uždanga tikriesiems sodo eksponatams. Dabar jie ėmė gožti tuos retų rūšių medžius, todėl juos tenka pjauti. Jei nėra stipriai išsikeroję - apgenime.“
Aplinkosaugininkais grasinančiam vyrui A. Skridaila atkerta, jog Botanikos sodas veikia pagal Aplinkos ministro dar 2008- aisiais pasirašytą įsakymą.
„Mūsų darbas yra auginti medžius ir todėl kasdien sprendžiame, ką palikti, ką reikėtų pjauti. Tai yra dvidešimt metų vykdomo darbo dalis. Darbininkai atidžiai dirba, nes jei kas nors nutiktų, pavyzdžiui, iš Japonijos atvežtam medžiui, tai reikštų, kad 20 metų žmonių darbo nuėjo perniek. O kaltinimai, kad pelnomės iš medienos man kelia įtarimą, kad triukšmas keliamas ne dėl nežinojimo. Gyventojai tikrai mato, ką darome ir kaip. Šalia gyvenantiems žmonėms leidžiame įeiti į sodo teritoriją, prieš tai supažindinę su galiojančiomis taisyklėmis. Kartais nesutarimų kyla su šunų šeimininkais, kurie paleidžia šunį be pavadžio, be antsnukio ir dar kokį kovinį. Ir tuomet piktinasi, kad čia „vieša vieta“, kaip galime tai drausti? Bet juk vieša vieta ir reiškia, kad joje vaikščioja kiti lankytojai, vaikai. Iš to ir kyla nesutarimų, pykčių,“ - kalbėjo VU Botanikos sodo direktorius.
A. Skridaila patvirtina, jog visi nukirsti medžiai yra panaudojami Botanikos sodo administracijos ir kitiems pastatams apšildyti. Iš didesnių kartais pavyksta išpjauti vieną kitą lentą, kuri taip pat panaudojama sodo reikmėms.
„Todėl minimaliai - tik per didžiuosius šalčius - reikia anglių, kurios būtų daug neekologiškesnis pasirinkimas. Turime senų kieto kuro katilinių ir 2/3 kuro sąnaudų kompensuojame kūrendami malkomis. Bet jau daug metų taip darome – juk iš tokio ploto visuomet atsiranda daugiau ar mažiau medienos“, - teigė A. Skridaila.