Lietuvių nuotekas tvarkys sliekai

Vos atšilus orams Kazlų Rūdos komunalininkai pradės taikyti naują technologiją nuotekų dumblui perdirbti. Miesto prieigose jau paruošta aikštelė, kurioje neaukštomis eilėmis planuojama pilti susikaupusį dumblą ir į jį suleisti Kalifornijos sliekus. Per jų virškinimo traktą perėjęs dumblo ir žaliųjų atliekų mišinys virs biohumusu, kuriuo aplinkiniai ūkininkai galės tręšti laukus.

Sliekai – ekonomiški ir ekologiški perdirbėjai

Tokiam perdirbimui skirtas dumblas turi būti brandintas maždaug vienerius metus. Jį komunalininkai sumaišys su mieste nupjauta žole, sugrėbtais lapais, susmulkintomis šakomis. Šie ingridientai ir yra sliekų maisto šaltinis. Ne daugiau kaip vieno metro aukščiu paskleistą mišinį sliekai doroja apie tris mėnesius. Maisto medžiagoms pasibaigus, sliekai sulenda į šiaudus, paskleistus ant kiekvieno kauburėlio. Tada šiaudai su visais sliekais pernešami ant naujos dumblo krūvos ir šie bestuburiai gyvūnai darbuojasi toliau.

Sliekai iš nuotekų dumblo pagamina aukščiausios rūšies biohumusą, kuris tinkamas laukams tręšti. Tačiau prieš tai būtina atlikti jo tyrimus, kurie parodys kaip ir kokioms kultūros šią trašą galima naudoti. Pasak UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ laikinai einančio direktoriaus pareigas Kęstučio Baltulio, toks nuotekų dumblo panaudojimas ne tik ekologiškas, bet ir taupus.

„Paskutiniais metais dumblo išvežimas mums kainavo 20 tūkstančių litų. Dabar dumblo išvis nereikės niekur vežti, o pagamintą kompostą planuojame parduoti aplinkiniams ūkininkams. Nors ir neženkliai, tačiau turėtų mažėti gyventojams mokestis už nuotekas. Pavasarį Valstybinė kainų komisija perskaičiuos kainas, o tarp kriterijų yra ir dumblo likvidavimo kaštai. Kadangi pas mus jie ženkliai sumažės, neabejotinai tai padarys įtaką ir mokesčiams už nuotekas “, – prognozuoja K.Baltulis.

Sliekus pirks iš vietinio ūkininko

Biohumusui gaminti reikalingus sliekus UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ ketina pirkti iš vietinio ūkininko, užsiimančio Kalifornijos sliekų auginimu. Įmonė planuoja įsigyti apie 20 kg sliekų, vėliau jų prisiveis savaime.

Ekologišką technologiją Kazlų Rūda turėjo pradėti taikyti jau praėjusį pavasarį, tačiau iki šiol to padaryti nepavyko. Pasak K.Baltulio, planas užstrigo, nes ilgą laiką nesisekė atlaisvinti dumblo perdirbimui skirtos aikštelės. Joje vis dar dūlėjo nuo ankstesnių laikų likęs senas dumblas. Laikinojo direktoriaus teigimu, kaip tik šiomis dienomis jis bus išvežtas į medelyną, todėl šį pavasarį miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje Kalifornijos sliekai jau darbuosis.

Miestai dumblą tvarko įvairiai

Pasak aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjo Irmanto Valūno, įvairūs šalies miestai nuotekų dumblą tvarko skirtingai. Vieni turi dumblo kaupimo aikšteles, kiti jį perdirba. 

„Dumblo perdirbimo pajėgumai šalyje dar tik kuriami. Šiuo metu įvairiose šalies vietose statomi regioniniai dumblo tvarkymo įrenginiai, į kuriuos nuotekų dumblą galės vežti aplink išsidėstę didesni ir mažesni miestai. Vėliau jis bus perdirbamas. Šiauliai ir Vilnius tokius įrenginius jau turi. Sostinėje dumblas uždaru būdu perdirbamas ir susidaro metano dujos, kurios gali būti naudojamos šilumai“, – sako I.Valūnas.

Per artimiausius kelerius metus visoje Lietuvoje bus pastatyta apie 10 regioninių dumblo tvarkymo įrengimų. O kol kas dumblą kaupiantys aikštelėse miestai gali jį panaudoti atliekų kaupų perdengimui sąvartynuose ar karjerų rekultyvavimui.

Kur patenka nuotekų skystis?

Nuo 2010-jų Lietuva laikoma nuotekų tvarkymo reikalavimus atitinkančia šalimi. Vis tik nuotekų skystis ir toliau patenka į upes. Tačiau I.Valūno teigimu, dabar jis išvalomas pagal Europos Sąjungos direktyvas, tad poveikis aplinkai minimalus.

„Nuotekos išvalomos pagal visus šiuolaikinius reikalavimus prieš išleidžiant jas į aplinką. Žinoma, iki geriamo vandens lygio išvalyti kainuotų pernelyg brangiai, tačiau yra normos, kurių laikantis, poveikis aplinkai yra nedidelis“, – sako specialistas. Pasak jo, prieš dvejus metus visuose šalies miestuose baigti diegti šiuolaikiniai nuotekų valymo įrengimai. Mažesniuose miestuose šis procesas vis dar vyksta. Tuo tarpu, anot I.Valūno, net kai kurios senosios Europos Sąjungos šalys savo nuotekų ūkio dar nėra modernizavę taip, kaip to reikalauja direktyvos.