„Vėl užfiksuoti fluctus debesys (anksčiau dar vadinti Kelvino-Helmholtz’o nestabilumo sukeltais debesimis). Tik truputį mažiau išraiškingi“, – pranešė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip sako orų ekspertai, tokie reiškiniai yra gana retai pastebimi ir užfiksuojami, mat jie atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių.
Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys yra vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti.
Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį“, – paaiškina „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Anot jų, Kelvin Helmholtz’o nestabilumas yra pastebėtas ir kitose Saulės sistemos planetose. Reiškinį 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas, taip pat reiškinys buvo pastebėtas Jupiteryje, šalia Raudonosios dėmės.
