Kažkieno sprendimas - šiandien valgysi nuodingą vakarienę
Tokio pat rezultato sulaukta ir patikrinus žemės ūkio kooperatyvą „Mano ūkis“. Buvusio žemės ūkio viceministro valdomame kooperatyve rasta Lietuvoje neregistruotų, taigi nelegalių ir galimai falsifikuotų pesticidų.
Specialistai tikina, jog tokie pesticidai gali nesuirti ir likti dirvoje bei padaryti didžiulę žalą ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Būtent todėl A. Beniulienė vadovauja organizacijai, vienijančiai visos Europos augalų apsaugos priemonių oficialius gamintojus, tokius kaip „Basf“, „Bayern“, „Newfarm“, „DuPont“, „Syngenta“ ir kitas bei kovojančiai su pesticidų falsifikatais.
Nenustebo žemės ūkio chemijos įsigiję 10 kartų pigiau
Visgi skaičiukai pesticidų etiketėje – svarbus faktorius kiekvienam ūkininkui.
Nesenas įvykis: birželio 6-ą dieną bandant parduoti 10 pakuočių padirbtų herbicidų Joniškio rajone sulaikyti du vyresnio amžiaus širvintiškiai.
Chemikalus mėgino nusipirkti Latvijos pilietė. Herbicidai buvo pažymėti firmų „Grodyl“, „Monitor“ ir „Granstar“ firmų ženklais. Jei augalų apsaugos priemones iš tiesų būtų pagaminusios šios bendrovės, jų kaina rinkoje siektų 30 tūkst. litų.
Tuo metu Širvintų rajono gyventojai pareigūnus tikino įsigiję produktus už 1200 eurų, taigi, beveik dešimt kartų pigiau.
„Ši problema keliama pačiu aukščiausiu lygmeniu. Net tokia Europos organizacija kaip OLOF'as (kovos su sukčiavimu organizacija), šalia nelegalios prekybos tabako gaminiais iškelia ir prekybą tokiais produktais. Apie tai kalba ir Interpolas, yra iškeltų bendrų tarptautinių bylų, į tai aktyviai įsitraukė ir Lietuva“, - kalbėjo R. Pilka.
Nuodai ilgiems metams užteršia dirvožemį
Įmonės „Ekskomisarų biuras“ atstovas teigė, jog padirbinėtojai, kaip ir visose srityse, gaminius padaro kuo panašesnius į oficialių gamintojų produktus: įspaudžiami prekės ženklai, gaminami „originalūs“ kamšteliai, pakuotė papildoma įmonės atributika, hologramomis.
Tuo metu oficiali bendrovė, vienam augalų apsaugos produktui sukurti turi investuoti iki 300 milijonų eurų, produktas kuriamas iki 9 – erių metų.
R. Pilkos teigimu, į oficialius registruotus pesticidus, insekticidus privalu dėti medžiagų, kurios skaldo veikliąsias medžiagas, kad vėliau jų dirvožemyje neliktų. Padirbtuose produktuose gali būti medžiagų, kurios nesuirs šimtmečiais. Ir beje – jos nuodingos.
„Mano nuomone, tai netgi baisiau, už vaistų kontrabandą. Be tos veikliosios medžiagos, padirbtuose pesticiduose yra dar kitų įvairių medžiagų, viskas gaminama Kinijoje, Indijoje. Šios medžiagos – nuodingos ir jos išlieka augaluose, maisto produktuose“, - aiškino R. Pilka.
Lietuvoje nėra ekspertizių ir laboratorijų, kurios galėtų ištirti, ar produktas yra padirbtas, o tai dar reikia įrodyti. Tačiau bendradarbiaujant kelioms tarnyboms – Augalų apsaugos asociacijai, „Ekskomisarų biurui“, Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, policininkams nemokamai pateikiamos specialistų išvados.
Padirbti pesticidai gali būti naudojami daugiau nei trečdalyje ūkių
„2010 – ais metais pradėjome projektą ir tuomet net neįsivaizdavome, koks galėtų būti tų padirbtų pesticidų naudojimo mastas. Vieni sakė – gal 5 procentai, kiti spėliojo - gal 10, - kalbėjo A. Beniulienė. - Na ir kai atlikome reprezentatyvią apklausą, 1000 ūkininkų, pasirodė, kad ūkininkai mano, jog yra daugiau kaip 22 proc. tų, kurie naudoja nelegalią chemiją. O kai projektas įsibėgėjo - įsijungė teisėsaugos institucijos, augalininkystės tarnyba, buvo atlikta daugiau patikrinimų - mūsų tyrimo rezultatai buvo paneigti. Pasirodė, kad kažkur apie 40 proc. nelegalių produktų yra naudojama žemės ūkyje“.
Dar viena apklausa bus stengiamasi išsiaiškinti, ar projektas, nukreiptas prieš padirbtų pesticidų vartojimą, davė rezultatų.
„Dabar jau mums patiems nelabai aišku – ar „sulindo“ į pogrindį nelegalūs pardavėjai, ar tos nelegalios chemijos vartojimas sumažėjo. Bet šiaip minėtas atvejis (sulaikyti du vyrai dėl prekybos nelegaliais herbicidais, - red. past.) rodo, kad vis dar labai garsių firmų produktai yra padirbinėjami ir pardavinėjami“, - kalbėjo Augalų apsaugos asociacijos vadovė.
Pesticidų kontrabanda užsiima patyrę kontrabandos „vilkai“
Europos Sąjungos policijos biuras Europolas praneša, jog padirbti pesticidai, kurie kai kuriose Europos šalyse sudaro iki 25% rinkos, kelia grėsmę ūkininkams, žemei ir gaminiams.
Šių produktų ES šalyse vis daugėja, Kinija laikoma pagrindiniu nelegalios pesticidų gamybos šaltiniu. Rusija minima kaip perskirstymo vieta.
A. Beniulienės teigimu, Europos lygiu su nelegalių pesticidų prekyba kovojantys pareigūnai Lietuvą laiko svarbia prekybos grandimi.
Iš Lietuvos nelegalių pesticidų keliai driekiasi praktiškai į visas kaimynines šalis. Kontrabandininkai palaiko ryšius vieni su kitais, yra išvystę visą tinklą.
„Ne taip lengva iš Kinijos atsiplukdyti visą jūrinį konteinerį falsifikatų. Tada dar reikia juo kažkur sandėliuoti, reikia turėti pogrindines vietas, kur visa tai išpilstoma, klijuojamos kažkokios etiketės. Čia – visa sudėtinga logistika. Todėl neretai šiuo „verslu“ užsiima tie, kurie tuos nelegalius kelius įsisavino, tiekdami kontrabandines cigaretes, narkotikus ir panašius baisius dalykus“, - kalbėjo A. Beniulienė.
Maskvos verslo grupės pirmininkas Ulrichas Volmeris net yra prilyginęs padirbtų pesticidų juodąją rinką narkotikų rinkai.
Pasitaiko apgautų
Ar ūkininkai sąmoningai įsigyja padirbtus pesticidus?
Valstybinė augalininkystės tarnyba tokią informaciją sako esant konfidencialią. Tuo metu Augalų apsaugos asociacijos vadovė neskuba teisti visų be išimties. Dalis ūkininkų nesuvokia, jog registruotas produktas, reiškia ne tik tai, kad jis yra užregistruotas tokiu pavadinimu.
„Registruota turi būti kiekviena to produkto sudedamoji dalis: ir veikliosios medžiagos, ir visi tie priedai, koformuliantai, užpildai – viskas turi būti registruota. Net gamybos vieta. Neretas ūkininkas galvoja: „Vat, pirkau iš pardavėjo, kuris išrašė sąskaitą, o ant balto kanistriuko užklijuota etiketė, kad pavadinimas – toks ir toks. Tai viskas kaip ir gerai - ko gi dar?“. Kita vertus, man teko matyti kainoraščių, kur juodu ant balto parašytas produkto pavadinimas ir skliausteliuose „Kinija“. Tokiu atveju tikrai ne apgaulės būdu tie produktai buvo įsiūlyti, o pirkta sąmoningai“, - kalbėjo A. Beniulienė.
Lygino su samagono gamyba
Kuo tuomet skiriasi oficialūs, registruoti pesticidai ir padirbti, sumaišyti kažkur tolimuose Kinijos sandėliuose?
Ji pridūrė, kad oficialių produktų gamintojai dar ieško įvairių emulsiklių, kad jų produktas būtų efektyvesnis bei saugesnis. A. Beniulienei Ohajo universiteto profesorius yra pateikęs palyginimą, jog kiekvienai veikliajai medžiagai kokybiškuose pesticiduose dar pridedamas „raktas“ - papildoma priemonė, kad veiklioji medžiaga veiktų geriau.
Kinai tuo metu maišo tai, kas pigu ir vėliau, kai Lietuvoje nuo tokio preparato tiesiog nudega pasėliai, javai – nelabai yra ką kaltinti. Augalams priemonės kenkia tuo atveju, jei nedera veiklioji medžiaga ir jos emulsiklis.
Oficialių produktų medžiagos - kruopščiai ištyrinėtos
Sugauti „nusikaltimo vietoje“ kai kurie ūkininkai keiksnoja stambias augalų apsaugos priemones gaminančias bendroves. Neva, čia jos baiminasi konkurencijos ir prigalvoja draudimų naudoti pigesnę produkciją.
„Tikrai jos nebijo tos konkurencijos, - paneigia tokias kalbas A. Beniulienė. - Šie produktai privalo būti registruoti. Pirmiasia registruojama ta veiklioji medžiaga, kuri atlieka visą pagrindinį darbą – naikina piktžoles, kenkėjus ar ligas. Medžiaga registruojama europiniu lygiu ir turi būti įtraukta į Europos komisijos dokumentus. Taip pat registruojama, kad, pavyzdžiui, ta medžiaga gaminama kompanijos „Bayer“ toje ir toje gamykloje. Ir jei kompanija sugalvotų perkelti savo gamybines patalpas į kitą šalį, turėtų registruotis iš naujo. Nes, Europos komisijos nuomone, nauja gamykla – kaip ir nauja virtuvė. Tai nauji darbuotojai ir nors gaminama taip pat, išeina šiek tiek skirtingas produktas.“
Ir to negana – kiekviena medžiaga turi būti atskirai registruojama kiekvienoje Europos šalyje atskirai – visa tai daroma siekiant užtikrinti cheminio preparato saugumą.
„Įsivaizduokite, tyrimai turi būti atlikti, kiekvienai sudedamajai daliai, kurios kiekis gaminyje viršija 0,1 proc. Visoms visoms produkte esančioms medžiagoms reikalingi toksikologiniai ir visokie kitokie tyrimai. Štai kodėl ta registracija kainuoja labai brangiai, bet ji sukurta tam, kad apsaugotų žmones, produktų vartotojus, valgytojus ir gamtą“, - dėstė Augalų apsaugos asociacijos vadovė.
Tonos nuodos atplukdomos per uostą
Lietvoje bendrovės „Ekskomisarų biuras“ bei Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atlikto tyrimo duomenimis padirbtus pesticidus naudojo nemaža dalis stambių žemės ūkio bendrovių.
Lietuva, nelegalių chemikalų platinimo atžvilgiu, yra tranzitinė šalis. Į ją atplukdomi konteineriai, kuriuose, deklaruojama, yra visai kitos cheminės medžiagos, nei iš tiesų yra. Vėliau augalų apsaugos priemonės gali būti sumaišomos iš kelių cheminių medžiagų nelegaliuose sandėliuose.
Kontrabandą bandoma paslėpti įvairiai.
R. Matonis: kontrabandos atvejų daugėja
Panašių augalų apsaugos organizacijų Europos lygmenyje atstovai A. Beniulienei yra sakę, jog prieš penkerius metus net nebūtų pagalvoję, kad toks kontrabandos būdas gali egzistuoti – juk pradėti, sukurti kokį nors naują tokio tipo produktą yra be galo sunku ir brangu.
„Tai buvo toks skaudus praregėjimas. Europa susizgribo, kad padirbinėjami dar ir pesticidai. Pradėta kova su falsifikavimu. Mes kontroliuojančioms institucijoms dažniausiai padedame ištirti tuos chemikalus, kartais Lietuvoje sulaikytus buteliukus jau įvairios tarnybos būna pastebėję Čekijoje ar Rumunijoje“,- kalbėjo Augalų apsaugos asociacijos vadovė.
O ką apie tokią kontrabandą, kuri „atrasta“ vos prieš kelerius metus, mano policija?
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis GRYNAS.lt žurnalistams teigė, jog statistikos, kiek asmenų sulaikyta laikančių, ar mėginančių parduoti falsifikuotus pesticidus, kol kas nėra.
Tikimės, kad pasirašę susitarimą, turėsime geresnes galimybes galėsime operatyviau ir plačiau tirti tokius atvejus.“
Pažeidėjams gresia kalėjimas
Jo teigimu, policija neturi galimybės įrodyti, kad produktas – oficialaus pesticido klastotė. Todėl į pagalbą pasitelkiami Valstybinės augalininkystės tarnybos, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos specialistai.
Neregistruoti nelegalių pesticidų gamintojai gali būti nubausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pardavėjai – tokiomis pat bausmėmis, tik laisvės atėmimas skiriamas iki dvejų metų.
Ant kiniškų gaminių klijuojantiems svetimus prekės ženklus gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Jei netyčia suvalgęs nelegaliais pesticidais užteršto maisto žmogus mirtų ar jo sveikatai būtų stipriai pakenkta falsifikuotų augalų apsaugos priemonių gamintojui ar pardavėjui grėstų laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Ir tokia tikimybė – toli gražu ne minimali.
Sukelia vėžį, išsigimimus
Valstybinės augalininkystės tarnybos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Evelina Acuvienė teigia, jog nelegalūs ar falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: sukelti mutageninius išsigimimus, onkologinius susirgimus, pakenkti vaisingumui, negimusiam vaikui bei aplinkai.
Vyriausioji specialistė pabrėžia, kad pažeidėjai, naudojantys ar prekiaujantys tokiais produktais, dažniausiai sugaunami tik pagal anoniminių skundų suteiktą informaciją, arba pastebėjus skelbimus spaudoje.
„Augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pažeidimus, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reklamavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų litų. Augalų apsaugos produktų įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų“, - vardijo E. Acuvienė.
Iš viso didžiausia bauda nelegaliai į Lietuvą įvežtus pesticidus gali siekti 5000 litų. Tačiau, kaip jau minėta, policijos pareigūnai tokią veiklą traktuoja kaip nelegalią ūkinę veiklą bei prekės ženklo intelektinės nuosavybės pasisavinimą. Dėl to bausmės išauga iki kelių metų kalėjimo.
Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovės teigimu, nuo oficialiai registruotų augalų apsaugos produktų gamintojų kainų skiriasi apie 30 proc.