„Gyventojų patogumui vėl pirksime savivaldybėms atliekų rūšiavimo konteinerių, kad kuo daugiau žmonių būtų jais aprūpinta“, – Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime spaudai sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Nuo 2006 m. ministerija nupirko ir išdalijo apie 280 tūkst. tokių konteinerių, įrengtos 388 jų aikštelės. Tam skirta apie 12 mln. eurų.
Minėtasis tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) nerūšiuojančių atliekų apklaustųjų jas rūšiuotų, jeigu būtų daugiau rūšiavimo konteinerių. Jų šalia savo namų dar neturi kas penktas gyventojas. 40 proc. respondentų nurodė, kad rūšiuoja visas atliekas, 32 proc. – vieną iš atliekų, 27 proc.– visai nerūšiuoja. Daugiau kaip trečdalis pastarųjų (35 proc.) nerūšiuoja todėl, kad per toli eiti iki konteinerių, kitam trečdaliui patogiau išmesti visas atliekas į vieną buitinių atliekų konteinerį, dar 24 proc. nemato prasmės, nes, jų nuomone, išrūšiuotos atliekos supilamos į bendrą konteinerį. 17 proc. nerūpi atliekų rūšiavimas, 16 proc. požiūriu, atliekų rūšiavimas neduoda jokios naudos.
„Siekdami skatinti gyventojus rūšiuoti, parengėme kainodaros projektą – siūlome nustatyti, kad už išrūšiuotų atliekų tvarkymą nereikia mokėti, – sako ministras. – Tikimės, kad šiam pasiūlymui bus pritarta.“
Kad būtų kuo patogiau rūšiuoti, bus modernizuojamos konteinerių aikštelės, įrengiamos naujos didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės, plėtojama ir modernizuojama paruošimo perdirbti atliekas infrastruktūra. Tam numatoma skirti apie 80 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų.
Už pusmečio – 2016 m. vasario 1 d. – šalyje pradės veikti užstato sistema, kuri bus patogi gyventojams grąžinti gėrimų pakuotes perdirbimui.
Ministras tikisi, kad visos šios priemonės duos gerų vaisių ir daug mažiau atliekų pateks į sąvartynus. Gyventojų nuomonei apie atliekų tvarkymą, jos pokyčiams išsiaiškinti, rūšiavimo problemoms nustatyti planuojama viešosios nuomonės tyrimus atlikti kasmet.