Teigia pamiškėse padangų nepaliekantys
GRYNAS.lt pasiteiravo praeivių, ar jie žino, kur gali palikti sudėvėtas automobilio padangas. Vilnietis Tomas sakė, kad kol kas padangas kaupia savo garaže, tačiau greitai ketina jas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Jis tikina žinąs, kad pamiškių teršti padangomis negalima, todėl, jeigu reikės, už padangų utilizavimą susimokės.
Kita GRYNAS.lt kalbinta vilnietė Kristina teigė žinanti tik vieną vietą, kur gali legaliai palikti padangų atliekas – didelių gabaritų atliekų aikšteles. Apie tai, kad padangas galima palikti automobilių remonto dirbtuvėse, ji sakė girdinti pirmą kartą.
Iš šešių apklaustų gatvės praeivių, tik vienas vilnietis vardu Deividas tikino padangas paliekantis automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose ir jas ir keičia.
„Rudenį, kai keitėme, palikau meistrams, jei sakė, kad sutvarko padangų atliekas. Nežinau, kur jas padeda, bet man ramu, kad nereikėjo niekur pačiam vežti. Kadangi gyvenu bute, jų kažkur sandėliuoti neturiu galimybių“, – pasakojo Deividas.
Bjauroja kraštovaizdį ir teršia gamtą
Nors nė vienas kalbintas gatvės praeivis neprisipažino padangas paliekantis pamiškėse, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas GRYNAS.lt pasakoja, kad netinkamų naudoti padangų miškuose kasmet padaugėja kiekvieną padangų keitimo sezoną – rudenį ir pavasarį.
„Pasikeitę padangas, nemaža dalis neatsakingų vairuotojų, deja, senų padangų atsikrato išmesdami jas į miškus, esančius prie magistralinių kelių, miesto teritorijoje ar atokiuose gamtos kampeliuose. Vien Vilniaus apylinkėse – Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių teritorijose – kasmet jų surenkama ir perduodama atliekų tvarkytojams apie 10-15 tonų. Tai sudaro maždaug trečdalį visų miške surenkamų didelių gabaritų šiukšlių“, – sako M. Ivanauskas.
Jis tęsia, kad padangų krūvos miškuose ne tik atrodo neestetiškai, bet ir teršia gamtą. Kiekvienas sutiktų, kad padangos gamtoje labai bjauroja mūsų kraštovaizdį. Maža to, GRYNAS.lt primena, kad irdamos jos išskiria gamtai ir žmogui kenksmingas medžiagas. Jas išplovus lietaus vandeniui, chemikalai patenka į dirvožemį, o vėliau ir į požeminius vandenis. Iš ten vanduo su kenksmingomis medžiagomis keliauja į šulinius ir atsiduria ant žmonių pietų stalo įvairiu pavidalu: ir vandens, ir daržovių ar vaisių, jei tokiu šulinio vandeniu jie laistomi.
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Be to, kai kurie asmenys, norėdami atsikratyti susikaupusiomis padangų atliekomis, jas padega ir tyčia.
Tačiau deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų. Deginant padangas, kaip ir kitas užterštas ir deginti uždraustas medžiagas, į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos, ne tik sukeliančios ilgalaikius procesus (šiltnamio efektą) bet ir trumpalaikes reakcijas su ilgalaikėmis pasekmėmis: visos į aplinką patekusios nuodingos dalelės nusėda ant augalų, kuriais minta gyvi organizmai.
Atliekų miškuose po trumputį mažėja
Tačiau VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškų apsaugos skyriaus vadovas M. Ivanauskas džiaugiasi, kad surenkamų padangų, taip pat kitokių atliekų, tokių kaip komunalinės, statybinės ir stambiagabaritės, kiekis kasmet po truputį mažėja. Anot jo, miškuose mažiau šiukšlių dėl pastovaus miškininkų darbo saugant miškus bei didėjančio visuomenės sąmoningumo.
„Daugėja gamtai neabejingų piliečių, kurie ne tik patys neteršia gamtos, bet ir sudrausmina kitus, kurie šiukšlina. Vis dažniau apie piktybinius miško šiukšlinimo atvejus pranešama miškininkams arba aplinkosaugininkams. Tokiais atvejais, operatyviai sureagavus, neretai pavyksta šiukšlintojus užklupti pažeidimo darymo vietoje ir skirti baudas“, – tikina pašnekovas pridurdamas, kad miško apsaugos specialistai tiria visus užfiksuotus miško šiukšlinimo atvejus.
Stebimos teritorijos, apklausiami liudytojai, miško apsaugai vykdyti pasitelkiamos ir vaizdo kameros, kurios stebi labiausiai šiukšlintojų pamėgtas miško vietas. Informacija apie užfiksuotus pažeidimus perduodama teisėsaugai.
Pranešimų apie pamiškėse paliktas bešeimininkes padangas ir kitas atliekas sulaukia ir aplinkosaugos pareigūnai. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, pranešimai apie pamiškėse, miškuose ar kitur į gamtinę aplinką išmestas padangas patenka į pranešimų kategoriją ,,netinkamas atliekų tvarkymas“, nes dažniausiai padangos į gamtinę aplinką išmetamos kartu su kitomis atliekomis arba ten, kur kitas asmuo atsikratė savo atliekomis.
Departamento duomenimis, 2018 m. buvo gauti 486 pranešimai apie netinkamą atliekų tvarkymą, atitinkamai: 2017 – 469, 2016 – 411, 2015 – 381. 2018 m. gautų pranešimų apie netinkamai tvarkomas atliekas duomenys pagal regionus: Alytus – 24, Kaunas – 72, Klaipėda – 45, Marijampolė – 17, Panevėžys – 26, Šiauliai – 43, Utena – 13, Vilnius – 246.
Gresia bauda
Aplinkosaugininkai stengiasi nustatyti asmenis, kurie gamtoje paliko savo atliekas, o juos nustatę taiko tam tikras priemones. Dažniausiai – skiria baudas ir nurodo atliekas sutvarkyti.
„Gavę pranešimą apie netinkamai tvarkomas atliekas, aplinkosaugininkai kaskart vyksta apžiūrėti nelegalių sąvartynų (šiukšlynų) ir bando rasti įrodymų bei nustatyti atliekų šeimininką. Dažniausiai padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai. Tokiu atveju, kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas. Visos galimos baudos yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje (baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio). Tada, kai savininko nustatyti nepavyksta, yra informuojamas žemės savininkas, kuris privalo sutvarkyti atliekas. Jeigu žemė priklauso valstybei – sutvarkyti užterštą teritoriją įpareigojama savivaldybė. Šiais atvejais, kai nenustatomas atliekų savininkas, atliekos yra laikomos bešeimininkėmis“, – informuoja Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė.
Ne vietoje išmetus padangas gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus žalai atlyginti ir nuo 30 eurų iki 60 eurų baudą.
Ji tęsia, kad pasitvirtinusius pranešimus apie netinkamą atliekų tvarkymą galima skirti į dvi dalis – kai nustatomas atliekų savininkas ir kai jos pripažįstamos bešeimininkėmis.
„Dažniau, deja, tenka atliekas pripažinti bešeimininkėmis. Tačiau, kiek tiksliai ir kokiame regione buvo nustatyta tokių atvejų, kai būtent bešeimininkėmis atliekos pripažintos, statistikos nevedame, nes tai nėra būtina“, – paaiškina Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
Vairuotojai už padangų tvarkymą sumoka jas pirkdami
Akivaizdu, kad pamiškėse vis dar randama bešeimininkių padangų atliekų. Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė sako, kad, nors jau kelerius metus vykdoma aktyvi švietėjiška veikla, kurios metu žmonės informuojami, kokie yra legalūs būdai atsikratyti padangomis, vis dar atsiranda vairuotojų, kurie padangų atliekas palieka tiesiog pamiškėse. Tiesa, neatmetama, kad nereglamentuotu padangų tvarkymu užsiima ir automobilių remonto dirbtuvės arba šių atliekų utilizavimu neva užsiimančios organizacijos.
Prieš kelerius metus D. Butkienė GRYNAS.lt aiškino, kad didelė problema yra juridiniai asmenys (įmonės prekiaujančios, importuojančios ar kitaip dirbančios su padangomis), kurie dažnai nesilaiko įstatymų, tvarkydami padangas. Tąkart ji tikino, kad problema yra spraga, esanti Atliekų tvarkymo įstatymo poįstatyminėje bazėje.
„Įstatymas yra geras, bet jis neveikia. Esame pateikę keletą papildymų, kad, pavyzdžiui, reikėtų įpareigoti gamintojus importuotojus susidaryti sutartis su regioniniais atliekų tvarkymo centrais, kurie iš gyventojų surenka padangų atliekas. O įstatymas pradės funkcionuoti, kai bus sutvarkyta poįstatyminė bazė. Nes čia yra didelės spragos. Pavyzdžiui, kaip turi būti informuojamas vartotojas, kur jis turi palikti padangų atliekas, taip pat reikia sutvarkyti padangų atliekų apskaitą pagal normalius dydžius, t. y. dabar esanti tvarka, kai skaičiuojamos atskirai naujos ir naudotos padangos, netinka, nes toks faktas visiškai nedaro jokios įtakos padangų tvarkymui. Apskaita turi būti vykdoma pagal padangų paskirtį: sunkiojo transporto, lengvojo transporto, žemės ūkio ir pan.“, – komentavo pašnekovė.
Padangų importuotojų organizacijos vadovė sakė, kad bešeimininkės atliekos yra neatsakingo padangų pardavėjo elgesio padarinys: „Jis naudojasi, kažkur kažkas vis tiek sumokės už tų padangų atliekų tvarkymą, o ne gamintojas – importuotojas.“
Pagal dabar galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą yra atsakingi padangų gamintojai – importuotojai. Kitaip tariant, tiekėjas privalo užtikrinti, kad jo parduotos padangos bus pristatytos padangų perdirbėjui, nes padangos yra apmokestinamasis gaminys. Padangų gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai padangas. Tai reiškia, kad į šios prekės kainą gamintojas įskaičiuoja ir galimą jos sutvarkymo po nusidėvėjimo kainą. Todėl platintojas arba kitaip pardavėjas savo ruožtu turi informuoti pirkėją, kad į padangos kainą jau yra įskaičiuotas ir jos sutvarkymas ir pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek padangų atliekų, kiek iš jo pirko.
Kur palikti padangų atliekas?
Šiandien PIO vadovė D. Butkienė džiaugiasi, kad nuo nuo šių metų sausio 1 dienos pagaliau įsigaliojo įstatymas, kuris reglamentuoja, jog kiekvienas padangas perkantis pirkėjas turi gauti rašytinę informaciją, kas importavo padangas į Lietuvą, ir kur jis galės jas palikti po panaudojimo.
Padangas, kaip ir naudotą alyvą, tepalo filtrus, tuščias alyvos, stabdžių, aušinimo skysčių ir kt. pakuotes, tepaluotas pašluostes, drabužius, skudurus, stabdžių, aušinimo skysčius, akumuliatorius ir kt. galima pristatyti į didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikšteles. Padangas dar galima atiduoti jų platintojams (ten, kur pirkote), tačiau D. Butkienė ragina vairuotojus padangų atliekas pristatyti tiesiog į artimiausias automobilių remonto dirbtuves, kur jos turi būti priimtos nemokamai.
„Šiemet organizacija pradėjo bendradarbiauti su miškininkais, jie formuoja mums užsakymus ir mes išvežame iš miškų bešeimininkes padangas, finansuojame jų sutvarkymą. Taip pat daugiau dirbame su savivaldybėmis, komunalininkais. Visus gyventojus raginame negaišti laiko ir neieškoti atliekų surinkimo aikštelių, kuriose, žinoma, galima palikti senas padangas, bet galbūt patogiau jas pristatyti į automobilių remonto dirbtuves, kadangi mes jiems garantuojame nemokamą padangų išvežimą, jei jie yra su mumis susisiekę“, – pasakoja PIO vadovė.
D. Butkienė akcentuoja, kad į automobilių remonto dirbtuves žmonės gali nuvežti ir pamiškėse rastas padangas. Visos legaliai registruotos automobilių remonto dirbtuvės gali susisiekti su Padangų importuotojų organizacija ir šie nemokamai išveš jų padangų atliekas, todėl automobilių remontu užsiimančios įmonės neturi teisės prašyti vairuotojų mokesčio už padangų utilizavimą.
„Šiuo metu mes bendradarbiaujame su daugiau nei 800 vietų visoje Lietuvoje, kuriose susidaro padangų atliekų. Tačiau automobilių remonto dirbtuvių, norinčių bendradarbiauti, vis daugėja, nes jiems tai nieko nekainuoja“, – sako D. Butkienė.
Automobilių remonto dirbtuvių, kurios šiuo metu tikrai priima padangas nemokamai, rasite ČIA.
Organizacijos surinktos padangos yra sutvarkomos kelių bendrovių, kurios turi leidimus tokiai veiklai. Anot D. Butkienės, dalis Lietuvoje surinktų padangų eksportuojamos perdirbimui į kitas šalis, dalis perdirbama Lietuvoje.