Pirmauja – Klaipėda
Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius aplinkosaugininkai jau surašė 2894 pažeidimų protokolus brakonieriams. Iš pateiktos statistikos galima išskirti regionus, kuriuose brakonieriams surašyta daugiausiai protokolų.
Mena įspūdingą rekordą
Aplinkos apsaugos departamentams uždavus klausimą, kiek jiems per savo darbo praktiką yra tekę turėti kelis kartus iš eilės baudžiamų brakonierių, įspūdingiausią statistiką pateikė Kauno RAAD.
„Galime paminėti, jog pasitaiko atvejų, kai tas pats brakonierius įkliūna ne vieną kartą. Tačiau tokių atvejų paskutiniu metu nėra daug, mat baudos bei žalos, padarytos gamtai, yra ganėtinai didelės. Brakonieriumi rekordininku galima pavadinti asmenį, kuris 2002 - 2006 m. laikotarpiu buvo baustas 59 kartus už žvejybą draudžiamoje vietoje (Kauno HAE draudžiamoje 500 m zonoje), draudžiamu užkabinamuoju būdu. Beveik kiekvieną kartą buvo sugavęs žuvies, todėl žala padaryta aplinkai taip pat įspūdinga (19 600 Lt). Pagrindinė brakonieriavimo priežastis - darbo netekimas bei pastovių lėšų neturėjimas“, - pavyzdį pateikė Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyriaus
vyresnioji specialistė Roberta Keizikienė.
Kitų rekordininkų prasižengimai kuklesni – A. Vaičiūnas išvardija dar bent penkis asmenis, aplinkosaugininkams už neteisėtą žvejybą tinklais įkliuvusius po 5-8 kartus. Beje, tarp jų minima ir viena moteris, Ignalinos rajono gyventoja. Į inspektorių nemalonę ji nuo 2005 metų yra patekusi penkis kartus.
„Šiurkščių pažeidimų skaičius 72, iš jų 2 žmonės bausti po 2 kartus šiais metais už šiurkščius žvejybos pažeidimus, vienas už šiurkštų žvejybos ir medžioklės pažeidimą. Šiurkščių žvejybos pažeidimų - 64 vnt., medžioklės - 8 vnt“, - vardijo aplinkosaugininkas.
Baudų šešėlis persekioja visą gyvenimą
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt pasakojo, kad brakonierių-rekordininkų statistika nėra vedama, tačiau jis prisimena keturis-penkis asmenis, kurie per kelis metus yra prasižengę po 5-7 kartus. Visi pažeidimai fiksuoti žvejybos srityje.
Aplinkosaugininkas per savo ilgametę darbo patirtį yra prisiklausęs įvairiausių pasiteisinimų ir istorijų, kodėl piliečiai brakonieriauja, todėl vieno populiariausio melo išskirti negali. Tačiau prasitaria, kad pasitaiko ir tokių, kurie sako: „gaudžiau ir gaudysiu. Jūs mane gaudot, o aš - žuvį“, taip pat skamba ir kitas gana dažnas pagraudenimas, kad „neturiu ko valgyti“.
„Visokiausių atvejų būna, pakliūna ir tie, kurie turi viską. Ir šiais metais buvo tokių. Įkainiai yra dideli, bet moka tas sumas palaipsniui“, - sakė S. Mikėnas.
Anksčiau pažeidimai galėjo apsimokėti
S. Mikėnas sutinka, kad anksčiau, kai buvo mažesni įkainiai už neteisėtai pagautas žuvis daliai pažeidėjų galbūt ir apsimokėdavo „bandyti laimę“ ir surizikuoti: o gal neįklius. Tačiau prieš kelis metus kai kurios baudos išaugo dešimteriopai, taigi ir pagundų nusikalti turėjo sumažėti.
„Jie žinodavo, kad inspektorius, ypatingai tokiame regione kaip Vilniaus, kur vandens telkinių yra tikrai daug, kiekvieną dieną prie to vandens telkinio nenuvažiuos ir nesugaus. Jeigu maksimaliai pakliūdavo du tris kartus per metus, logiškai jie išsiskaičiuodavo ir gal jiems apsimokėdavo. Kažkiek žuvies pagaudavo, kažkiek parduodavo ir t.t. Bet kai dabar žalos įkainiai yra didesni ir vos ne dešimt kartų už kai kurias žuvų rūšis, nežinau – jokios logikos nėra, kad apsimokėtų“, - samprotavo Vilniaus RAAD aplinkosaugininkas.
Jis sutinka, kad per pastaruosius metus itin šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje yra iš tiesų gerokai sumažėję. Viena to priežasčių - padidintos baudos.
Rekordininkas susimokėjo visas baudas
Alytaus RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stasys Gudzinevičius patvirtino kolegos S. Mikėno žodžius, kad didžiausi apskrities rekordai priklauso keliems asmenims, prasižengusiems po 5-7 kartus.
Paklaustas, kodėl piliečiai ryžtasi net po kelis kartus pakliūti į rankas aplinkosaugininkams darydami tą patį prasižengimą, S. Gudzinevičius kėlė retorinį klausimą: „O kodėl tas pats žmogus 24 kartus viršija greitį? Tai ir čia lygiai tas pats – tai vėlgi yra ir būdas žmogaus, ir šiai dienai, kada ieškinių dydis pasidarė didesnis, tokių rekordininkų nebeturime“.
Anot S. Gudzinevičiaus, žmogus, turintis proto, pasiskaičiuoja, kad dabar, darydamas nusižengimą, jis gaus ne tik baudą, bet gali netekti ir nusikaltimo įrankių, ir transporto priemonės – didėja rizika.
„Yra buvę atvejų, kad neturi turto (pažeidėjas – red. past.), į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Anstoliai kas kažkiek laiko patikrina, ar neatsirado turto, bet čia jau jie seka šį dalyką, ne mes“, - aiškino Alytaus RAAD aplinkosaugininkas.
Psichoanalitikas: noras nusikalti – savo jėgų įrodymo forma
Pscihoanalitikas Raimundas Milašiūnas, paklaustas, kas skatina brakonierių norą nusikalsti vėl ir vėl, pirma atkreipė dėmesį,kad kiekvienas žmogus savo gyvenime siekia stabilių dalykų, kurie yra saugumo garantas. Kartais stabilumas sukuriamas drastiškose ir neadekvačiose situacijose. Tai yra vienas paaiškinimas, kodėl vis kartojamas tas pats veiksmas.
„Dirbdamas su žmogumi, kuris daro nusikaltimą, ir ieškodamas psichologinių priežasčių, bandyčiau surasti kažkokias šaknis jo asmenybėje, kurios rodo, kad jam visą laiką reikia įrodyti savo pajėgumą, jėgą įveikti kitus. Šiuo atveju tai yra susidūrimas ar su aplinkosaugininkais, ar su policija. Kartais jie ir įkliūna, bet visada žaidžia savotišką žaidimą, bandydami nugalėti. Tas žaidimas gali tęstis be galo tol, kol tas žmogus laimi. Aš įsivaizduoju, kad kartais jie yra pagaunami, bet kartais ir ne, tai jiems suteikia didžiulį galios pojūtį“, - samprotavo R. Milašiūnas.
„Jiems reikia kiekvieną kartą įrodyti – aš galiu būti nepagautas, galiu būti laimėtojas ir pan.“, - aiškino pašnekovas.
Nors dauguma žmonių turi savyje pykčio ir agresijos apraiškų, šie jausmai dažnai laikomi užgniaužti, arba, kaip sako psichoanalitikas, brandžios asmenybės tokią agresiją sugeba panaudoti siekdami karjeros, bandydami save įtvirtinti visuomenėje, darbe, šeimoje.
„Kartais dėl tam tikrų priežasčių susidaro tokios aplinkybės, kad žmogus nustoja riboti savo vidinius impulsus ir tada agresija gali pasireikšti į išorę nevaldomu būdu – tai gali būti asocialus elgesys, nusižengimas“, - dėstė R. Milašiūnas.
Pašnekovas neabejoja, kad brakonieriaujantys žmonės tikrai pagalbos neieškos pas psichologus, nes tai reikštų pripažinimą, kad esama vidinių problemų. Taigi šiuo atveju labiau galėtų padėti griežtesnės drausminančios priemonės ir draugai, artimieji, kurie parodytų, kad galima galią ir savo asmenybę įtvirtinti kitais, ne nusikalstamais būdais.