Dėl tokio sprendimo nedžiūgauja 17 žvejybos bendrovių, neseniai įtikinėjusių ministerijos vadovus, jog pramoninė žvejyba ežeruose – pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis ir jie nemažai investavo į savo žvejybos įrankius.
Tačiau dauguma žvejų mėgėjų (jų Lietuvoje gali būti iki pusės milijono) šio sprendimo labai laukė.
GRYNAS.lt portale vykdyta apklausa dėl verslinės žvejybos uždraudimo sulaukė beveik 8000 atsakymų, už verslinės žvejybos uždraudimą pasisakė daugiau nei 93 procentai balsavusiųjų.
Sprendimu siekia apsaugoti žuvis
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis po įsakymo pasirašymo teigė, jog pagrindinis sprendimo tikslas – atkurti sumažėjusius Lietuvos žuvų išteklius.
„Svarbiausias tokio sprendimo argumentas – mūsų šalies žuvų ištekliai. Mokslininkų išvados aiškiai rodo, jog jie vis mažėja. O verslinė žvejyba, kaip žinia, orientuota tikrai ne į tų išteklių puoselėjimą ir gausinimą. Tam verslininkai, skirtingai nei žvejai mėgėjai, lėšų praktiškai neskiria, - sakė Aplinkos ministras. - Jūsų portalo apklausa irgi parodė daugumos gyventojų nuomonę, nors, žinoma, ji nebuvo tokio sprendimo pagrindas. Bet jei paimame finansinius dalykus, žuvų resursų saugojimo klausimus, man atrodo, kad tas įsakymas būtent tokios apimties, kaip jį pasirašiau - paliekant galimybę žvejoti Kuršių mariose ir žvejoti kai kurias žuvų rūšis - yra teisingas ir reikalingas. Dabar ir įžuvinimui skirsim didesnes lėšas - ežerus turime padaryti tokius, kad ne į Norvegiją, o į Lietuvą žvejai važiuotų žvejoti. Mėgėjiška žūklė turėtų būti rekreacija, poilsis, na, ir verslas gali tapti. Tokia kryptis būtų naudingesnė daugeliui Lietuvos žmonių ir pačiai gamtai.“
Aplinkos ministerijos vadovo žodžiais, verslinė žvejyba nėra pelninga – tą pripažįsta ir tie, kurie tuo užsiima. Be to, atsakingoms valstybės institucijoms nėra paprasta kontroliuoti verslinės žvejybos atstovų veiklą, sugaunamų žuvų kiekius ir t.t.
Pasiruošimui palikta pusantrų metų
Verslinė žvejyba nuo 2015-ųjų bus draudžiama visus metus visuose Lietuvos ežeruose, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.
Taip pat žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.
„Toks terminas nustatytas, kad tos įmonės – mes čia kalbame apie 17 įmonių – turėtų laiko pasiruošti. Vis tiek tai yra ir žmonių įdarbinimas kitur. Reikia, kad žmonės suprastų situaciją ir pasiruoštų. Mūsų tikslas nėra juos žlugdyti ar jiems daryti nuostolius. Pereinamasis laikotarpis turi būti maždaug metai, na, mes duodam pusantrų metų pasiruošimui, - dėstė V. Mazuronis.
Dar aiškinamasi, ar žvejai verslininkai, pakeitę verslo pobūdį ir investuodami į naują kryptį, galės pretenduoti į kokias nors ES kompensacijas.
Gamtos tyrimų centro ministerijai pateikti mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog 84% Lietuvos ežerų patiria per didelį žvejybos poveikį, juose sumažėję vertingų rūšių žuvų, ypač plėšriųjų, ištekliai. Siekiant atkurti išteklius buvo imtasi skubių, griežtų priemonių – iki 10 kartų padidinti įkainiai už žalą žuvų ištekliams, uždrausta laisva prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais ir kt.
Šiais metais specializuota seliavų ir stintelių verslinė žvejyba bus vykdoma 46 ežeruose. 10 didžiausių Lietuvos ežerų bus vykdoma ir kitų žuvų (lydekų, sterkų, ešerių, karšių, kuojų ir kt.) verslinė žvejyba.