Dvi jaunutės lūšys, užaugintos šiauliečio Petro Adeikio ką tik paleistos į laivę Suvalkijos miškuose. Lūšių veisėjas sako, kad tam lūšiukus ruošė nuo gruodžio - atskyręs nuo tėvų jauniklių porelę augino atskirame voljere, kur sąlygos panašios į gamtos - čia lūšiukai mokėsi medžioti.
Ir štai lemtingąją dieną jos užmigdytos, sugautos ir saugiai išvežtos į mišką, kur nuo šiol gyvens laisvai. Petras Adeikis sako jaučiasi padaręs didžiulį ir gerą darbą gamtai - grąžino Lietuvos miškams jų puošmeną.
Pasak lūšių veisėjo šios, apie 15 kilogramų sveriančios miškų katės nekelia jokios grėsmė nei žmonėms, nei ūkiams. Baikščios lūšys nepuldinėja žmonių, neina į sodybas. Įprastas jų maistas - smulkūs žolėdžiai.
Gamtos pusiausvyros atstatymą skatina ir Europos sąjungos gamtininkai.
Kad Lietuvos miškuose lūšys veistųsi pagal gamtos dėsnius, gyvūnų laisvėje reikia apie pusantro šimto. Tu tarpu Lietuvoje dėl žmogaus veiklos, dažniausiai dėl brakonieriavimo, šių gyvūnų šiuo metu išlikę apie 40 ir tai tik entuziastų dėka. Latvijoje lūšių gerokai daugiau.
Tikimasi, kad Lietuvos lūšių populiaciją užklystančios ,,kaimynės‘‘ taip pat pagausins. Pastaraisiais metais mūsų šalyje į laisvę paleistos tik 8, specialiai šiam tikslui gamtiniuose voljeruose augintos lūšys. Šioms lūšims uždėti specialūs antkakliai, kurie per atstumą teiks duomenis apie lūšių migraciją ir net sveikatą.