Pasak vyriškio, gyvūną jis išėmęs iš kilpos ir parsinešęs. Kai į jo namus atvyko Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, maciūniškietis staiga prarado atmintį – kategoriškai atsisakė parodyti, kur miške aptiko lūšį ir kur padėjo nuimtą nuo gyvūno kaklo kilpą.
Aplinkosaugininkams šis žmogus jau gerai žinomas – jį teko net septynis kartus bausti už brakonieriavimą.
Kadangi lūšis yra saugomas gyvūnas, jį sunaikinus gamtai padaryta didelė žala. Ji įvertinta beveik 18 tūkst. litų. Teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad nustatytų šią žalą laukinei gyvūnijai padariusius asmenis.
Lūšis Lietuvoje yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą kaip nykstantis plėšrūnas. Praeityje paprastosios lūšys buvo paplitusios beveik visoje Europoje išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta paprastąsias lūšis reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma. Apie 90 % visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire. Lietuvoje manoma, kad gali gyventi iki šimto šios rūšies individų. Jų buveinės - šiaurės Lietuvoje, ties Biržais, prie Latvijos sienos. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Pavieniai individai laikosi didesniuose, brandžiuose miškuose. Mėgsta ramius, mišrius su stambiais medžiais miškus su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse. Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais, dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius. Paprastoji lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai paprastosios lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis, tačiau žmogaus lūšys vengia.
GRYNAS.lt jau yra rašęs apie Lietuvos mokslininkų vykdytą projektą, kurio metu 13 į laisvę paleistų lūšių su siųstuvais leido surinkti daug įdomių duomenų apie lūšių gyvenimo būdą, migracijos kelius. Sekimo siųstuvai parodė, jog lūšys puikiausiai išgyvena laisvėje, prisitaiko ir retai žūsta, yra atsargios. Taip pat iš lūšių judėjimo žemėlapyje galima atrasti įvairių duomenų apie jų įpročius, prisitaikymą gyventi tarp autostradų, dirbamų laukų, kertamų miškų, bei ūkininkų sodybų.