Vyriausybė siūlo numatyti alternatyvas, kaip kitus maišelius (vietoj plastikinių maišelių) ar kitas pakavimo priemones, kurias pirkėjai galėtų rinktis pardavimo vietose sveriamiems produktams neatlygintinai supakuoti. Kitu atveju, įsigalioję įstatymų pakeitimai galimai lemtų prekių, įskaitant būtiniausius maisto produktus, krepšelio pabrangimą, nes nesant neatlygintų pakavimo alternatyvų pirkėjas turės susimokėti už kiekvieną prekėms susidėti panaudotą labai lengvą plastikinį pirkinių maišelį.
Taip pat Vyriausybė siūlo numatyti išimtį, kad sveriamiems šviežios mėsos ir žuvies produktams supakuoti galėtų ir toliau būti nemokamai naudojami labai lengvi plastikiniai maišeliai. Tokios išimties taikymas pasiūlytas įvertinus tai, kad nėra tyrimais pagrįstų alternatyvių pakuočių, kurios užtikrintų maisto produktų saugą ir higieną, išvengiant kryžminės taršos, ir būtų lengvai perdirbamos.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tiesiogiai visose valstybėse narėse taikomo Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamento peržiūrą, kuria siekiama nustatyti pridėtinio mikroplastiko ribojimą gaminiuose. Taip pat atliekama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (94/62/EB) dėl pakuočių ir pakuočių atliekų peržiūra, kuri apims ir nuostatas dėl biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo.
Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlomų įstatymų pakeitimų tikslams dėl mikroplastikų uždraudimo kosmetikos gaminiuose ir pakuočių iš biologiškai skaidaus plastiko ženklinimo, tačiau pasiūlė nesvarstyti Seimo narių pasiūlymų, kol nebus patvirtinti minėti ES teisės aktų pakeitimai, numatantys visoms ES valstybėms narėms vienodus mikroplastikų draudimo ar ribojimo kosmetikos gaminiuose reikalavimus ir vienodas biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo taisykles.
Tad šiuo metu atsisakius svarstyti (ir priimti) Seimo narių siūlymus dėl mikroplastikų uždraudimo kosmetikos gaminiuose ir pakuočių iš biologiškai skaidaus plastiko ženklinimo, būtų išvengta laisvo prekių judėjimo ribojimo, o taip pat būtų užtikrintas racionalus teisėkūros planavimas, nes tuo pačiu tikslu nereikėtų pakartotinai keisti tų pačių įstatymų nuostatų, kai ES priims minėtus REACH reglamento ir pakuočių direktyvos pakeitimus.