Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos Prekybos mediena taisyklės, tačiau jos dar gali būti keičiamos ir tobulinamos – medienos pardavėjų bei pirkėjų atstovų sudaryta darbo grupė dėl jų jau dabar turi pastabų ir pasiūlymų.

Prekyba – elektroninėje erdvėje

Pagal naujas aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintas Prekybos mediena taisykles nuo šių metų mediena bus parduodama aukciono būdu per elektroninę pardavimo sistemą (AMEPS).

Tai reiškia, jog pardavėjai – šalies miškų urėdijos interneto tinklalapyje www.ameps.lt skelbs apie parduodamą medieną, o čia įsiregistravę pirkėjai – medienos perdirbėjai siūlys už ją savo kainą ir turės galimybę ją didinti. Mediena bus parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

Iki šiol mediena būdavo parduodama skelbiant konkursus, kai pirkėjai medienos kainas pateikdavo užklijuotuose vokuose. Vėliau, juos atplėšus, kainų keisti jau niekas negalėjo. Mažesnę kainą pasiūlę medienos perdirbėjai rizikuodavo likti be reikiamos žaliavos.

Aukciono būdu per elektroninę sistemą bus parduodama visa didmeninei prekybai skirta mediena, kuri sudaro 90 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos. Mažmeninei prekybai skirtos medienos (apie 10 proc.), kaip ir iki šiol, pirkėjai galės įsigyti tiesiogiai iš pardavėjų.

Elektroninėje erdvėje aukciono būdu bus parduodama tik valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, privačių miškų savininkai ją pardavinės kaip ir iki šiol – šalių susitarimu.

Aukcionai – visiems pirkėjams

Kaip paaiškino generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga, elektroninėje erdvėje aukciono būdu vyks visų rūšių medienos pirkimai – ir trumpalaikiai, ir pusmečio, ir ilgalaikiai. „Pasibaigus aukcionui pirkėjas su pardavėju, kiekviena urėdija sudarys tokias pat sutartis, kaip ir anksčiau, jos nepasikeitė“, – pabrėžė G. Visalga.

Pagal Medienos pardavimo taisykles medienos pardavimo sutartys gali būti trumpalaikės, pusmečio ir ilgalaikės. Pastarosios pasirašomos 3–10 metų laikotarpiui.

Anot G. Visalgos, trumpalaikiai pardavimai elektroninėje erdvėje prasidės jau nuo vasario 1 dienos, pusmečio – nuo šių metų antrojo pusmečio, ilgalaikiai – nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Juozupas Zimnickas
Smulkieji medienos perdirbėjai neturės jokios galimybės nusipirkti medienos. Ši sistema palanki vienam stambiajam pirkėjui.

Trumpalaikiuose ir pusmečio pirkimuose galės dalyvauti visi pirkėjai, kurie už medieną yra laiku atsiskaitę ir neturi pradelstų skolų. O ilgalaikiuose pirkimuose dalyvaus tik tie pirkėjai, kurie medieną iš urėdijų pirko ne mažiau nei trejus metus.

„Ilgalaikių pardavimų tikslas – aprūpinti nuolatinius pirkėjus žaliava, kad jie turėtų galimybę 60 proc. jos gauti iš valstybinių miškų. Toks pastovus ir ilgalaikis bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms“, – paaiškino generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Trumpalaikiuose – viena urėdija

Trumpalaikiuose pardavimuose, kurie galės vykti kartą per mėnesį tam tikru metu, dalyvaus tik vienas pardavėjas – viena urėdija, o pirkėjais galės būti visi, kas įsiregistravę ir sumokėję Taisyklėse nustatytą pradinį dalyvavimo aukcione mokestį.

Kitą trumpalaikį pirkimą organizuos kita urėdija, o pirkėjais registruotis galės tie patys ar nauji pirkėjai. „Tokiu būdu neįsigiję medienos vienoje urėdijoje pirkėjai jos galės nusipirkti kitoje“, – aiškino G. Visalga.

Trumpalaikiuose pardavimuose bus parduodama įvairių sortimentų mediena. Laiką trumpalaikiams pirkimams kiekvienai urėdijai atsitiktiniu būdu nustatys Generalinė miškų urėdija (GMU).

Parduos pagal sortimentus

Pusmečio pardavimuose mediena bus parduodama grupėmis pagal jos rūšis, sortimentus ir kokybę. Kiekviena medienos grupė bus parduodama vienu laiku visose urėdijose.

Kitaip sakant, pjautinieji rąstai, pjautinieji smulkūs rąstai, popiermedžiai, malkos, plokščių mediena, kirtimų atliekos ir kiti sortimentai bus parduodami visose 42 urėdijose vienu metu.

Kodėl pasirinktas toks medienos pardavimo būdas?

„Taisyklių projekto rengimo metu Aplinkos ministerija Konkurencijos tarybai teikė dvi galimas alternatyvas dėl aukcionų vykdymo. Pirmoji alternatyva – Taisyklėse nustatyti, kad pagal GMU sudarytą tvarkaraštį planuojamą pagaminti medieną aukcione pardavinėtų tik viena VĮ miškų urėdija jai nustatytu laiku, antroji alternatyva – kad visų VĮ miškų urėdijų planuojama pagaminti mediena suskirstoma grupėmis pagal medžių rūšis, sortimentus, matmenis ir kokybę ir vienai grupei priskirtus medienos sortimentus atskiruose aukcionuose vienu metu parduotų visos VĮ miškų urėdijos.

Įvertinusi šias alternatyvas Konkurencijos taryba informavo, kad konkurencijos požiūriu būtų priimtina, jeigu vienai grupei priskirtą medieną atskiruose aukcionuose vienu metu parduotų visos VĮ miškų urėdijos“, – paaiškino AM Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Jasinevičius.

Pardavimo laikas pagal atskiras medienos sortimentų grupes bus nustatytas atsitiktinės atrankos būdu dalyvaujant medienos perdirbimo ir prekybos asociacijų atstovams.

Įžvelgia nelygią konkurenciją

Medienos perdirbėjų asociacijos direktorius Juozupas Zimnickas burtų būdu organizuojamuose atskirų medienos grupių aukcionuose įžvelgia nelygias konkurencijos sąlygas.

„Jei burtų metu pirma bus nustatytas brangios medienos, pavyzdžiui, pjautinės, sortimento aukcionas, tai tie pirkėjai, kurie perka pigią, pvz., tarinę, medieną jame nedalyvaus. Kai bus paskelbtas tarinės medienos aukcionas, į jį ateis ir tie pirkėjai, kurie dalyvavo pjautinės medienos aukcione ir sukels kainas“, – baiminasi jis.

Kad tokia galimybė yra, pritarė ir AM atstovas G. Jasinevičius, tačiau jis tvirtina, kad visų sortimentų aukcionus paskelbti vienu metu nėra galimybės, nes nuo tokios apkrovos paprasčiausiai ims „lūžinėti“ elektroninė sistema.

J. Zimnicko įsitikinimu, strigs ne elektroninė sistema, bet ir smulkusis Lietuvos medienos perdirbimo verslas. „Smulkieji medienos perdirbėjai neturės jokios galimybės nusipirkti medienos. Ši sistema palanki vienam stambiajam pirkėjui“, – tiesiai šviesiai rėžė Lietuvos medienos perdirbėjų asociacijos direktorius. Tokiai numonei pritaria keturios iš penkių medieną perkančių įmonių asociacijos. Jos, išskyrus Litbiomą, kuri J. Zimnicko treigimu, nepateikė jokių argumentų prieš, pasirašė bendrą pareiškimą šalies Aplinkos ministrui ir darbo grupei, rengiančiai internetinių aukcionų veiklos taisykles.

Sudarė darbo grupę

Kaip naujoji medienos pardavimo sistema veiks praktiškai, dar neįsivaizduoja ir medienos pardavėjai – urėdijos. Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sudarė urėdijų bei medienos perdirbimo asociacijų atstovų grupę, kuriai pavedė įvertinti, kaip praktiškai taikomos Prekybos mediena taisyklės, ir iki kovo 1 d. aplinkos ministrui pateikti išvadas dėl jų tobulinimo.

Darbo grupė jau šiandien turi kai kurių pastabų ir pasiūlymų. „Pirmiausia mes siūlysime, kad neįvykus vienam aukcionui kitame nustatant pradinę kainą būtų atsižvelgiama į rinką. Dabar Taisyklėse numatyta, jog neįvykus aukcionui kaina 10 proc. mažinama. Kodėl būtinai 10 proc.? O gal pakaks 5 proc., gal rinka vers mažinti 15 proc.“, – svarstė vienas iš darbo grupės narių Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis.

Iki šiol mediena būdavo parduodama skelbiant konkursus, kai pirkėjai medienos kainas pateikdavo užklijuotuose vokuose. Vėliau, juos atplėšus, kainų keisti jau niekas negalėjo. Mažesnę kainą pasiūlę medienos perdirbėjai rizikuodavo likti be reikiamos žaliavos.

Antra, naujose Taisyklėse numatyta, jog urėdijos trumpalaikius pirkimus galės organizuoti ne dažniau nei vieną kartą per mėnesį. Vadinasi, jei urėdija pardavė malkas, nei popiermedžių, nei pjautinių rąstų ji tą patį mėnesį parduoti negalės. Nuo to kentės ne tik perdirbėjas negalėdamas laiku įsigyti žaliavos, bet ir urėdijos, nes mažės jų apyvarta. Todėl darbo grupė šį apribojimą siūlys sieti su sortimentu, t. y. kad dažniau nei kartą per mėnesį urėdijos negalėtų pardavinėti to paties sortimento medienos. Skirtingų sortimentų medienos pardavimų gali būti ir daugiau. Dėl tos pačios priežasties darbo grupė siūlys trumpinti ir trumpalaikių aukcionų organizavimo laiką. Jos nuomone, aukcionas turėtų būti organizuotas ne per 14, kaip dabar numatyta taisyklėse, o per 7 darbo dienas. „Jei mediena pagaminta, nėra ko jos pūdyti miške“, – pataisų motyvus paaiškino Trakų urėdas.

Be to, ir medienos gamyba, ir jos paėmimas iš miško yra glaudžiai susiję su gamta. Todėl, darbo grupės nuomone, negali būti griežtai reglamentuojama, per kiek dienų turi būti įvykdyta pirkimo pardavimo sutartis – esant objektyvioms priežastims, sutarties įvykdymo laikas galėtų būti pratęstas.

Tačiau vienas svarbiausių darbo grupės pasiūlymų, kuris būtų naudingas ir smulkiajam medienos pirkėjui, – tai, kad didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui nenupirkus viso siūlomo medienos kiekio, kitas ją galėtų įsigyti ir už šiek tiek mažesnę kainą. Pavyzdžiui, aukcionui pateikiama 1 000 ktm medienos. Tarkime, pirkėjas pasiūlo didžiausią kainą – 200 litų už ktm. Bet jam nereikia 1 000 ktm. Jam pakanka ir 100 ktm. Tai kodėl likusių 900 ktm kitas pirkėjas negali nusipirkti po 190 litų už kietmetrį, kai pradinė kaina, tarkime, buvo 150 litų už kietmetrį? „Matote, medienos aukcioną kai kas supranta kaip paveikslo pardavimą. O tai yra ne viso paveikslo, o jo dalių pardavimas“, – vaizdžiai paaiškino ilgametis medienos pardavėjas Trakų miškų urėdas V. Mierkis.

Komentuodamas pirmąsias darbo grupės siūlomas pataisas V. Mierkis kalbėjo tik apie trumpalaikius medienos pardavimus. Taisyklėse reglamentuojama pusmečio ir ilgalaikių pardavimų tvarka, ir, jo nuomone, ji labai sudėtinga ir gali kelti labai daug problemų. Ypač medienos pirkėjams. „Mano nuomone, aukcionus pusmečio ir ilgalaikėms sutartims sudaryti būtų tikslingiau organizuoti ne kainos kėlimo, o pasiūlytos didžiausios kainos, kuri nesikeistų, principu“, – teigia Trakų miškų urėdas. „Mano nuomone, aukcionus pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti būtų tikslingiau organizuoti ne kainos kėlimo, o pasiūlytos didžiausios kainos, kuri nesikeistų, principu“,-- mano Trakų miškų urėdas. Todėl darbo grupė pasiryžusi dar ilgai ir intensyviai dirbti, kad naujos Taisyklės būtų patobulintos. „Manyčiau, jog jose taškai tikrai dar nesudėlioti“, – apibendrino V. Mierkis.