Protingas stato mūrinį namelį, o kvailys – medinį arba šiaudinį. Taip moko pasaka apie tris paršelius. Tačiau medinės architektūros rinką stebintys specialistai jau šypsosi į ūsą ir teigia, kad nenumaldomai artėja laikai, kai ši pasaka taps nebepopuliari arba ją teks perrašyti net ir tokioms šalims, kuriose nuo seno itin stiprios akmens architektūros tradicijos.
Medis nebūdingas
Nė vieno nestebina Skandinavijos šalys, kurios gaivindamos savo paveldą ir turėdamos didžiulius miškų plotus bei gausius medienos išteklius savo ateitį stato iš medžio. Tačiau kai į šią statybinę medžiagą vis dažniau ir rimčiau ima dairytis ir Pietų Europos gyventojai, suklusti, ar tik nebus tai rimtas ženklas, jog išties artėja visuotinis medinės architektūros renesansas. Padėtį gerai iliustruoja Italijos pavyzdys, nes tai šalis, nuo Romos imperijos laikų garsėjusi savo akmeniniais, plytiniais, marmuriniais architektūros stebuklais ir kur medis buvo naudojamas tik stogo konstrukcijoms, lubų perdangoms, langų rėmams, durims ir apdailai.
Mediniai namai būdingi nebent šalies šiaurėje, Alpių regionuose, o tai italų sąmonėje sukūrė giliai įsišaknijusį vaizdinį, kad medinė architektūra tinka tik ten, kur šalta. Akmens architektūra šalyje vyrauja dar ir todėl, kad medienos ištekliai čia itin menki. Įvairių gamybos sričių (statybos, baldų, laivybos, pakuočių) poreikiams tenkinti Italijai tenka importuoti daugiau nei 80 proc. medienos žaliavos. Tačiau šiandien, nepaisydamas nei tradicijų, nei fizinių galimybių, kažin koks permainų vėjas atpūtė į italų žemes medžio troškulį.
Netikėtas šuolis
Vietos spauda praėjusių metų pabaigoje it sensaciją skelbė medinės architektūros rinkos studijos, kurią atliko Paolo Gardino konsultacinė kompanija, remiama statybas iš medžio skatinančios asociacijos „Promo Legno“, rezultatus. Iki 2015 m. medinių gyvenamųjų namų skaičius išaugs 50 proc., skaičiuojant nuo 2010 m. jau pastatytų 5 000 iki numatomų pastatyti 7 500 namų.
„Jau per paskutinius penkerius metus statybos iš medžio Italijoje viršijo savo rinkos dalį. Tai itin gera žinia atsižvelgiant į ekonominį nuosmukį ir ypač susitraukusį statybų sektorių. Jei choru kalbama, kad tradicinės statybos sustojo ir mažas judėjimas čia jaučiamas tik jau esančių statinių atnaujinimo srityje, tai statybos iš medžio tiesiog plaukia prieš srovę, pasigavusios populiarumo bangą, kurią sukėlė sėkmė Abruco regione, kai po čia įvykusio žemės drebėjimo 70 proc. pastatytų naujų namų yra medinės struktūros“, – rašo žurnalas „Casa Naturale“.
Spaudos įtaka
Šalies spauda plačiai kalbėjo apie naujas statybas nukentėjusiame regione ir šitaip padarė meškos paslaugą medžio verslui atkreipdama gyventojų dėmesį į tai, kad medinis namas gali būti tinkamas ne tik atostogoms kalnuose. Tačiau labiausiai svajoti apie gyvenimą mediniame name Italijos gyventojus drąsina ekologišką gyvenimo būdą skleidžiančios medijos. „Jei ekologiškų statybų sektoriuje varžybos tarp technologijų, sertifikatų sistemų ir energijos gavybos šaltinių vis dar tebevyksta, tai statybinių medžiagų fronte nugalėtojas jau aiškus. Kalbame apie medį, kuris yra pagrindinis tarptautinės mugės „Klimahouse 2011“, skirtos darniai statybai ir efektyviam energijos vartojimui, veikėjas“ – rašo žurnalas „Tekneco“.
Nori sutaupyti
„Italai dažniausiai tikisi, jog medinio namo statybos kainuos pigiai. Anksčiau 90 proc. susidomėjusiųjų į Rytų Europos rinką kreipdavosi tikėdamiesi rasti tinkamą geros kokybės ir kainos santykį. Tačiau kaip tik kokybė dažnai pakišdavo koją. Taip susidarė nuomonė, jog geras produktas neegzistuoja. Dabar žmonės įsiklauso ir į tai, ką skelbia masinės informacijos priemonės. Mintis apie ekologišką namą ir galimybę sutaupyti energijos žmonėms itin patraukli, manau, dabar tai pagrindinė priežastis kodėl italai, galintys sau leisti namo statybas, nusprendžia rinktis medį“, – sako UAB „Dolena“ atstovas Italijoje.
Paklaustas, ar išties medinis namas kainuoja pigiau nei įprastas, jis diplomatiškai atsakė: „Medinis namas gali kainuoti pigiau, jeigu žmogus neturi didelių užmojų. Dėl statybų ir namo surinkimo greičio fizinis darbas kainuoja mažiau ir, pavyzdžiui, vėliau sutaupoma šildymo sąskaita.“ Italams, nusprendusiems pirkti medinį namą iš svetur, labiausiai galvos skausmą kelia tinkamų specialistų, kurie padėtų įrengti santechniką ir elektros sistemą, paieška. M. Barreca šį darbą paprastai perkelia ant savo pečių. „Atsivežantys namą iš toli papildomai turi dar daug kuo pasirūpinti“, – sako jis.
Nuslėpti prigimtį
„Paolo Gardino Consulting“ studijos duomenimis, 44 proc. naujų medinių namų Italijoje yra karkasiniai, 33 proc. pastatyti naudojant XLAM – kryžmai sluoksniuotų statybinių plokščių technologiją, 14 proc. yra „Blockhouse“ tipo, kai išorinė pastato apdaila imituoja pjautinių rąstų ar rąstinį namą, o viduje sienos dengiamos gipso kartonu arba dailylentėmis. Likusieji 9 proc. namų pastatyti naudojant mišrią techniką. Medinių karkasinių namų populiarumą M. Barreca aiškina kaip italų prisirišimą prie savo tradicinės akmens, plytų architektūros, mat, galiausiai uždėjus tinką toks namas iš pažiūros niekuo nesiskiria nuo aplinkinių ir neerzina, vietos pareigūnų, kurie itin rūpinasi darnia vietovės aplinka.
Tokį projektą netoli Milano įgyvendino ir M. Barreca atstovaujama lietuvių bendrovė. Nežinantis net nesuuos, jog tai – rąstinis namas. To nesimato nei išorėje, nei vidaus erdvėje, nes izoliuojanti struktūra buvo nutinkuota, o iš vidaus tikroji namo prigimtis paslėpta po gipso plokštėmis. Kitas užsakovas iš centrinės Italijos Abruco regiono medžio nesidrovėjo, atvirkščiai, šis projektas akivaizdžiai paneigia mitą, kad iš medžio galima konstruoti tik nedidelius statinius.
Kova su mitais
Pagrindinė problema, anot jo, yra ta, kad daugelis architektų, inžinierių vis dar itin prisirišę prie cemento, jiems trūksta platesnio žvilgsnio, gebėjimo užčiuopti visuomenės poreikius. Anot mūsų pašnekovo, „tai jokiu būdu nereiškia, kad dabar visur reikia imti naudoti medį. Esmė ta, jog italų kultūroje vis dar giliai įsišakniję įvairiausi prietarai, kad medinis namas yra nepatvarus, greitai užsidega ir apskritai ilgai negyvuoja“. M. Barreca prisimena atvejį, kai žmogus paklausė, ar medinis namas nenuskris stipriam vėjui papūtus. „Matyt, žmonės prisižiūrėjo amerikietiškų filmų apie tornadus“, – juokiasi pašnekovas.
Geros prognozės
Nepaisant visko pastaraisiais metais italų susidomėjimas medine architektūra auga ir plečiasi. Tradiciškai čia pirmauja šiaurė, net 71 proc. medinių statinių yra šalies šiaurės rytų regionuose, 22 proc. – centriniuose. „Aš visada žvalgiausi į šalies šiaurę ir centrą, tačiau neseniai bendradarbis mano dėmesį atkreipė į tai, kad ir pietuose atsirado nemažas poreikis“, – sako Doletos atstovas. Statistika byloja, kad šalies pietiniuose regionuose ir salose kartu sudėjus yra 7 proc. medinukų. „Pietiečiai apie medinį statinį galvoja kaip apie tinkamiausią turizmo srityje, o šalies šiaurėje ir centre gyvenantys žmonės nori pastoviam gyvenimui pritaikyto medinio būsto“, – tęsia Mirko.
Šalies spauda taip pat nevengia pasvajoti apie drąsią medinės architektūros plėtrą. Jei ekonominė krizė negilės, galima numatyti, jog medis vis dažniau bus naudojamas gyvenamųjų būstų, tiek individualiųjų, tiek daugiabučių, statyboje. Štai „Casa Naturale“ rašoma, kad viešųjų statinių iš medžio (mokyklų, medicinos įstaigų, biurų, viešbučių) statybos galėtų augti 70 proc., ir čia pat primenama sėkminga kitų šalių patirtis miestuose statant medinius daugiaaukščius namus. Jei nuo seno prie akmens pratusiems italams pavyks atsikratyti baimių ir prietarų, tokios prognozės išties optimistiškai nuteikia medinio verslo atstovus. „Aš, kaip ir daugelis kitų, labai įtariai žvelgiau į medinį namą, tačiau vėliau, kai geriau pažinau jį tokį, koks jis iš tiesų yra, tapau tikru medinės architektūros šalininku, kitaip dabar nedirbčiau šio darbo“, – šypsosi medinius namus gaminančios ir jais prekiaujančios lietuvių įmonės atstovas Italijoje.