Panevėžio apskrityje medžioklės limitas jau išnaudotas
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas GRYNAS.lt teigė, kad nuo spalio 26 d., kai įsigaliojo vilkų medžioklę pradėti leidžiantis ministro pasirašytas įsakymas, medžiotojai jau nušovė 12 vilkų. Šiemet iš viso leidžiama sumedžioti 21 pilkį, todėl medžiotojai savo kolekciją galės papildyti dar devyniais trofėjais.
Pagal 2013 m. vasario mėnesį įvykdytą vilkų apskaitą ir patvirtintą metodiką Lietuvoje nustatytas minimalus vilko populiacijos individų skaičius – 208 vnt. Atsižvelgiant į tai, medžiotojams leista nušauti 10 proc. plėšrūnų.
Be to, vilkų medžioklėje šiemet pradėta taikyti naujovė: medžioklės limitas išdalintas pagal apskritis. Naujoji tvarka numato, kad Telšių, Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse leidžiama sumedžioti po vieną, Utenos, Tauragės ir Kauno apskrityse – po du, Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse - po tris vilkus. Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad limitas padalintas atsižvelgiant į vilkų apskaitos metu užfiksuotą populiacijos gausumą atitinkamose apskrityse.
S. Žebrauskas GRYNAS.lt atskleidė, kad 2013-2014 metų medžioklės limitą jau išnaudojo Panevėžio apskrities medžiotojai. Jie po vieną vilką nušovė Biržų, Rokiškio ir Panevėžio rajonuose: „Jie daugiau negali medžioti. Medžiotojai yra informuoti. Ir jeigu sumedžiotų, tai būtų pažeidimas. Jie turi laukti kitų metų“.
Ar vilkų tikrai sumažėjo?
Pasidomėjus, kodėl atsitiko taip, kad oficiali statistika rodo vilkų populiacijos mažėjimą, o netoli miškų gyvenantys žmonės skundžiasi kaip niekad didele plėšrūnų daroma žala, S. Žebrauskas svarstė, kad oficialūs skaičiai nuo realios padėties gali šiek tiek skirtis.
„Pernai vilkų suskaičiuota 250, o šiemet 208. Ir kadangi skaičius mažėja, šiemet pagal Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą leidžiama sumedžioti ne 20, bet 10 proc. – 21 vilką. Jei per tą laiką sumedžiota dvylika vilkų, reiškia, kad jų skaičius nėra labai mažas. Aš nesakyčiau, kad vilkų mažėja, bet apskaita rodo ką kita. Galbūt ji buvo atlikta netinkamu laiku, netinkamomis oro sąlygomis. Tuo metu vilkai gal nemigravo. Apskaita labiau vykdyta valstybiniuose miškuose, bet vilkams nesvarbu, koks tai miškas – valstybinis ar privatus“, - svarstė pašnekovas.
S. Žebrauskas tikino, kad Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas, kurio nuostatomis vadovaujantis nustatomas vilkų gausos reguliavimas, yra koreguotinas ir jį numatoma keisti. Anot jo, ketinama iš naujo įvertinti vilkų populiacijos apskaitos organizavimo principus ir vilkų apskaitos metodiką.
„Pirmiausia galvojame tikslinti vilkų apskaitą. Ji turėtų būti tiksliau atliekama. Labai sudėtinga, kai sumedžiojimo limitas skirstomas pagal apskritis. Mūsų manymu, toks skirstymas nėra būtinas, nes vilkas maitinasi 50 km spinduliu. Metodika turėtų būti konkretesnė ir aiškesnė“, - kalbėjo valdininkas.
Į ūkininkų skundus kol kas neatsižvelgta
Ar nušovus 21 vilką galės lengviau atsikvėpti pamiškėse gyvenantys ūkininkai? Jie skundžiasi, kad vilkai šiemet padarė kaip niekad daug žalos. Nors pavasario pradžioje oficialiai nustatyta, kad Lietuvoje minimaliai buvo 208 vilkai, tačiau V. Vaičiūnas svarstė, kad jų gali būti ir gerokai daugiau. Bet nustatyti vilkų medžioklės limitą atsižvelgiant į ūkininkų skundus būtų galima tik tuomet, jei savivaldybės pateiktų patikimą informaciją apie plėšrūnų žalą.
„Tuomet būtų logiška, kad pirmiausia vilkai turėtų būti medžiojami ten, kur padaro daugiausiai žalos. Bet, deja, tokios patikimos informacijos iš savivaldybių Aplinkos ministerija iki šiol neturi. Kitą sezoną tokia informacija jau turėtų būti ir tada bus galima atsižvelgti į lokaliai daromą žalą“, - tikino departamento vadovas.