Kalbėdamas su rašytoju Kaziu Saja iš jo išgirdau tokią frazę. „Esame vartotojai. Suvartojame viską. Net ir gamtą, kad daugiau niekas kitas jos „nesuvartotų“... Graudu pripažinit, tačiau rašytojas iš tiesų buvo teisus.
Gamta mūsų bankas, kuris už mūsų imamus kreditus neprašo palūkanų, o negrąžinus skolos, nekviečia anstolių, kad skolas iš mūsų išieškotų ar apskritai pasiūlytų isšsikraustyti...
Paskola
Per metus iš žemės gelmių išgaunama apie 25000 milijonai barelių naftos, iškasama 8 – 16 trilijonai akmens anglies, išgaunama apie 1600 milijonai tonų geležies rūdos, kertami miškai. Pavyzdžiui, nuo 1970 – ųjų iki 2006 – ųjų buvo iškirsta apie 700 tūkstančiai kvadratinių metrų Amazonės miškų, 1 procentas žvejybinių pasaulio laivų sugauna 50 procentų viso laimikio (Kinijoje žuvies suvartojimas per pastaruosius šešerius metus padidėjo 6 kartus), o automobiliams skirtiems keliams ir stovėjimo aikštelėms vidutiniškai išasfaltuojama 0,07 hektaro žemės, dėl besaikio trąšų naudojimo, siekiant kuo gausesnio derliaus, apie 63 procentai dirvožemio jau paveikta erozijos, gėlo vandens ištekliai taip pat mažėja, nes vanduo naudojamas visose pramonės šakose.
Štai ką mes skolinamės iš banko pavadinimu žemė... net neįvertindami, ar galėsime šią paskolą grąžinti. Juk prieš nueidami į banką, mąstydami apie paskolą, visuomet įvertiname jau turimą turtą, pagalvojame, kaip paskolą reikės grąžinti.
Palūkanos
Jos bene labiausiai gasdinantis dalykas, kalbant apie paskolas ir kreditus, nes nuo palūkanų priklausys, kokią sumą turėsime grąžinti. Žemės banke apie palūkanas negalvojame – paprasčiausiai imame...
Žemės bankas savo turtus kaupė daugiau kaip 4,57 milijardus metų, o jo turtų naudojimas (skolinimasis) prasidėjo tuomet, kai klajokliai medžiotojai ir gamtos gėrybių rinkėjai tapo sėslūs, pradėjo verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Homo sapiens praėjo daug raidos etapų, kaskart vis tobulėdamas, vis didindamas savo poreikius ir iš Žemės banko imdamas vis daugiau ir daugiau, tačiau nesusimąstydamas apie palūkanas.
Nuo pramonės perversmo, šeštajame dešimtmetyje Vakarų pasaulyje kilusio vartojimo bumo iki dabar palūkanas tik didina didžiulis vandens ir popieriaus suvartojimas, greito maisto tinklų išplitimas, mobilumo didėjimas, tolimų kelionių daugėjimas (virš Europos per dieną praskrenda apie 35 tūkstančiai lėktuvų, kurie po savęs palieka debesis iš ledo kristalų, mažinančių šilumos išskyrimą į kosmosą ir taip prisideda prie šiltanamio efekto).
Tačiau...
Palūkanas mokėti pradėjome jau seniai.
Tačiau jas mokame ne ta valiuta, kuria skolinomės. Knygoje „Global wander. Die Erde aus dem All“ („Globalinė kaita. Žvilgsnis į Žemę iš visatos“), kurią išleido Vokietijos kosminių stočių centras, nuotraukos iš kosmoso atskleidžia, ką mūsų beatodairiškas skolinimasis daro su mūsų banku. Matomas smogas, ozono skylės, orų kaita, pakilusi vandens temperatūra ir jūrų užteršumas, tirpstantys ledynai ir dar daugiau nuostolių. Tad blogų paskolų portfelis tik auga...
Bankrotas
Manau, kad nereikia būti didžiu finansų analitiku, kad suprastum, jog toks skolinimasis, bankui nieko gero nežada. Ir ateityje, iš jo imant paskolas tokiomis sąlygomis, laukia viena – neišvengiamas bankrotas. Jau dabar mūsų banke išnaudota 2/3 visų išteklių. Tad mes mėgaujamės už nieką gautais ištekliais ir nematome, kad priekyje mūsų laukia aklavietė – bankrotas.
Bankroto artėjimo simptomai jau matomi. Plėtojant žemės ūkį, visiškai nualinami žemės plotai, o tai sukėlė skurdą kaime, žmonės pradėjo trauktis į kitas vietas ar miestus (mokslininkai teigia, kad dykumų plotai kasmet padidėja iki 27 milijonų hektarų, prarandama apie 25 milijardai tonų derlingo dirvožemio). Atsisakius tradicinių žemdirbystės būdų, vis labiau didėja aplinkos užterštumas. Kai kurie artėjančio bankroto simptomai net turi savus pavadinimus. Dusto – Bowlo – žemės ūkis sukelia gamtos degenaraciją, Katangos simptomas – gamtos degenaracija dėl galutinio gamtos išteklių išnaikinimo be galimybės juos atnaujinti.
Bankrotą gali sukelti ir vadinamasis „Ekonomikos tigro“ sindromas – ekologinių standartų nepaisymas dėl ypač spartaus ekonomikos augimo, avarinis sindromas – gamtos degeneracija dėl techninių nelaimių.
Refinansavimas
Tai gali būti išsigelbėjimas besiskolinantiems. Tiesiog galime pakeisti banką.
Tačiau, kiek visa tai gali kainuoti? „Įsivaizduokite, kokia brangi būtų įranga, kad galėtume padaryti Mėnulį planeta, kurioje galima gyventi“, – teigia Stanfordo universiteto ekologė Gretchen Daily. Į mūsų kosminius laivus reikėtų prikrauti daugybę aparatų, kuriais būtų galima sukurti mėnulyje vandenį ir orą, sudaryti sąlygas foto sintezei, pagaminti dirvožemį, gaminti degalus ir kurą, kovoti su kenkėjais ir dar daugybę kitų dalykų.
Kito mokslinininko, Roberto Constanzos vadovaujama grupė, susumavusi metinę Žemės biologinės įvairovės duodamų paslaugų apimtį, 1997 – aisiais apskaičiavo, kad tai kainuotų 33 bilijonus dolerių. Apskaitos rezultati tuomet kone du kartus viršijo bendrąjį pasaulio vidaus produktą.
Šiandien šiuos vertinimus turėtume gerokai padidinti. Suma per daugiau kaip dešimtmetį ženkliai padidėjo, nes biologinė įvairovė ir toliau mažėja.
Dabar pasaulis dar kovoja su finansų krize. Ji kilo tada, kai buvo peržengtos sveiko proto ribos ir sutriko pusiausvyra, gamtoje šios pusiausvyros jau taip pat nebėra. Mes tik imame, tačiau ar grąžiname bent dalį?
Taigi Žemės dienos proga norėtųsi palinkėti tapti ne tik skolininkais, bet ir indėlininkais.