GRYNAS.lt jau rašė, jog dalis Kuršių nerijos poilsiautojų per savo atostogas sugeba sulaužyti turbūt visas paplūdimių taisykles. Praėjusiais metais taip pat rašėme, jog dėl lėšų stokos nebeliko pareigūnų, stebinčių, ar kopų peizažus stebintys turistai nesugalvos ant jų palaipioti. Tuo metu kopų mediniai takai buvo apstatyti ženklais, įspėjančiais apie draudimus ant jų laipioti.
Rusai kopomis rūpinasi labiau?
Vienas iš GRYNAS.lt skaitytojų, aplankęs Efo kopą (Дюна Эфа, - rus.) jau nebe lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje, stebėjosi:
„Kaliningrade gausu ženklų, ir niekas ten ant kopų taip nelaipioja. Lietuvos pusėje – vien pėdutės. Gal žmonės nežino, kad negalima ant jų lipti?“, - klausė skaitytojas.
Jo atsiųstose nuotraukose iš Kaliningrado srities teritorija, kurioje galima ir negalima vaikščioti atskirta paklypusia medine tvora, o didžiuliame stende anglų ir rusų kalbomis ne tik surašyti draudimai vaikščioti kopomis, tačiau ir informuojama, pagal kurį Rusijos federacijos straipsnį būsite nubaustas, jei draudimų nepaisysite.
„Sakėme – gal daugiau būkime ten, paaiškinkime žmonėms, kokios yra pasekmės, jei jie leidžiasi (nuo kopos, - red. past.). Dėl lėšų stokos atsisakėme tokio rimto inspektoriaus ir priėmėm tokius du kopų prižiūrėtojus. Jei jų nebūtų buvę - nežinau, kas ten būtų dėjęsi, kiekvieną dieną šimtus kartų sulaikydavo žmones. Žinote, 95 proc. lankytojų viską supranta, su jais nėra jokių problemų. Na, bet su tais 5 proc. - vienas vargas. Ir pagalvoju – ar dėl tų 5 procentų verta apsidėlioti tais baisiais plakatais - „Negalima! Bausime!“? Kitiems juk tai – nemalonus jausmas. Vis dėlto, kitais metais grįšime prie inspektavimo su baudomis. Nes žmonės nesupranta, labai labai gaila, bet taip yra“, - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.
Baudų sistemą grąžinti reikia dėl 5 proc. lankytojų
Šių darbuotojų pareigos buvo daugiau kaip reindžerių, nei kaip gamtosaugos inspektorių. Jie neturėjo galimybės išrašyti protokolo ar bausti. To ir nedarė, siekdami pirmiausia paaiškinti lankytojams, kas galima, ir kas draudžiama.
Šiuo metu bauda už kopų darkymą yra nuo 100 iki 300 litų.
„Ta bauda yra toks savotiškas atostogų sugadinimas. Bet, atrodo, kad grįšime prie baudų. Kitais metais bus reikalingas inspektorius, kuris išrašinėtų baudos protokolus. Nes pažeidėjų tikrai buvo“, - kalbėjo A. Feser.
Kalbant apie Parnidžio kopą, galima vaikščioti jos viršumi, tačiau A. Feser pataria geriau eiti vienam šalia kito, nei vorele.
„Vaikštant vorele atsiranda griovos ir vėjas jas išpusto. Geriau vaikščioti linija. O tie, kas leidžiasi, tiesiog pagreitina smėlio nunešimą į marias. Žinoma, jis vis tiek bus nuneštas. Vėjams ir audroms neįsakysim ir neišrašysim protokolų. Jie perneša didžiąją dalį smėlio. Dabar kaip tik pateikėme paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo fondui, kad galėtume pateikti informaciją žmogui, kur jis gali eiti, kur negali. Šitų riboženklių galbūt šiek tiek ir trūko. Tokias spragas matome ir norime susitvarkyti rimčiau. Kita vertus, tiems mano minėtiems 5 proc. žmonių gali statyti kokius tik nori ženklus. Dėl jų turime eikvoti mokesčių mokėtojų pinigus, mokėti atlyginimą kažkam, kas juos sektų, iš paskos vaikščiotų“, - kalbėjo A. Feser.
Aplinkosaugininkams dažniau įkliūna vairuotojai
Moteris prisimena, jog kalbėjo vienoje televizijos laidoje ir tokiems pažeidėjams šiek tiek „užmynė ant sąžinės“. Tą savaitę kopų prižiūrėtojai teigė, jog pažeidėjų tikrai buvo mažiau. Tačiau po savaitės – vėl tas pats.
Kopas stebi ne tik nacionalinio parko prižiūrėtojai, tačiau ir aplinkosaugininkai, miškininkai. Bendradarbiaujama ir su Pakrančių apsaugos rinktine, kurios pareigūnai gali iš laivo nufotografuoti
besileidžiančius kopa.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Neringos miesto agentūros vedėjas Justinas Stančaitis teigė, jog pažeidimo protokolo už leidimąsi nuo kopų nėra išrašęs nuo 2008-ųjų. Tačiau, aplinkosaugininko teigimu, jie daugiau kontroliuoja gyvąją gamtą ir čia daromus pažeidimus, o kopas akyliau stebi nacionalinio parko pareigūnai.
„Jie juk turi 21 pareigūną, taip pat gali išrašyti baudas. Na, mes, jei ką pastebim, tai, žinoma, nepraleidžiame pro pirštus. Manau, kad pažeidimų sumažėję. Kas lankosi, jau žino tas parko lankymo taisykles“, - teigė Neringos miesto agentūros vedėjas.
J. Stančaitis teigė, jog daugiausia protokolų per šį vasaros sezoną išrašyta už motorinių transporto priemonių statymą ar važinėjimą ne ant kietosios kelio dangos, tam neskirtose ir atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose. Iš visų per vasaros sezoną užfiksuotų 18 pažeidimų, dėl neteisingo automobilio pastatymo nubausta net 12 pažeidėjų.
Uždraustas malonumas
Visgi pėdučių ant Parnidžio nemažėja. Kas tai per „uždraustas vaisius“? Kodėl taip knieti palaipioti ant didžiulio smėlio kalno?
A. Feser šypsosi: „Kiek teko kalbėti su žmonėmis, jie pasakoja, kad tai būdavo didžiulis malonumas: atvažiuodavo klasėmis iš Karaliaučiaus, kad tik galėtų nučiuožti nuo kopos. Taip pat atvykdavo kareivių kuopos treniruotėms – bėgioti smėliu aukštyn- žemyn, aukštyn-žemyn. Niekas tuomet negalvojo, kad ta kopa tokiu greičiu žemės. Pagrindinė priežastis – 90 proc. vakarų vėjo,“ - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
Ji teigė, jog kitos kopos ilgiausiai stūkso ir neturi tokios problemos – pasikeitus vėjui smėlis pernešamas iš vienos pusės į kitą.
Ji pabrėžė, jog tenka kažką aukoti – miškas Kuršių nerijoje buvo pasodintas tam, kad gyventojai nebūtų nuolat užpustomi.
Lėšų kopų apsaugai skiriama nuolat
Būtent dėl to Kuršių nerijos nacionaliniame parke šįmet atsirado dar viena pareigybė – gamtininkė, atliekanti kopų monitoringą bei tirianti jose vykstančius procesus.
„Neringos savivaldybė nuolatos kreipiasi į atvykstančius turistus, prašydama laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklių. Įvairiuose lankstinukuose, netgi masinių renginių metu žmonėms yra primenama, kad yra draudžiama ardyti, gadinti šlaitus vaikštant, kopiant ar leidžiantis kopomis, statyti palapines, kūrenti laužus nenumatytose vietose, - teigė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė. - Savivaldybės iniciatyva, prieš kelis metus buvo parengti stendai, supažindinantys žmones su palei jūrą besitęsiančiu apsauginiu kopagūbriu – jo augmenija ir gyvūnija. Visgi, tenka apgailestauti, kad ne visi atkreipia dėmesį į prašymus, įspėjimus, pateikiamą informaciją. Galbūt, trūksta dar daugiau švietėjiško darbo.“
Moteris teigia, jog šiais metais iš specialiosios Aplinkos rėmimo programos Neringos savivaldybė skyrė lėšų Parnidžio kopos apsaugai. Kiek anksčiau savivaldybės lėšomis įrengtas takas, vedantis ant Parnidžio kopos bei renovuota apžvalgos aikštelė. Dabar ji leidžia vaizdu grožėtis didesniam kiekiui žmonių, nėra poreikio lipti nuo medinių takų ir toliau eiti kopa.
„Ne kartą kreipėmės ir į Aplinkos ministeriją siekdami atkreipti dėmesį į esamas problemas bei prašydami lėšų kopų apsaugai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai skirti kasmet, ne tik atsižvelgiant į pavienius projektus“, - tikino Neringos savivaldybės atstovė.
Turistai kas savaitę „numindo“ iki 3 cm
Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė prisimena, jog per 2003- aisiais atliktus tyrimus kopos ketera vien per vasaros sezoną (nuo gegužės iki spalio) pasislinkdavo apie metrą Kuršių marių link. Tačiau tokie pokyčiai vykdavo dėl vėjų poveikio.
Mokslininkės teigimu, palyginus su 5-6 XX amžiaus dešimtmečiu, kopos slenka mažiau.
Kartu su mokslininku Bronislavu Karmaza ji yra tyrusi turistų srautų poveikį Kuršių marių nacionaliniam parkui bei kopoms, matavusi kopose ištryptą plotą.
„Tyrėme ir Parnidžio kopą. Nes tik dviejose aikštelėse leista lankytis žmonėms – Naglyje ir Parnidyje. Ten aikštelėse per savaitę 15- 20 milimetrų smėlis pasislenka iš viršaus į apačią, dėl nutrypimų. Gali ir iki 3 centimetrų būti nutrypimas per savaitę. Jeigu takas kerta viršūnėlę (kopos, - red. past.), tuomet pradeda labiau pustyti – vėjas labiausiai paveikia pačias viršūnes. Takai išplatėja ir tose vietose pradeda formuotis vadinamosios pilkosios kopos arba pustynė. Susidaro tokios akumuliacinės smėlio aikštelės, tarsi lopai. Tai jau laikoma (kopų, - red. past.) degradavimu“, - kalbėjo R. Morkūnaitė.
Mokslininkė, bendradarbiaudama su Baltijos aplinkos forumu apskaičiavo, jog tam, kad Kuršių nerijos kopoms nebūtų kenkiama, per 6 valandas viename kvadratiniame kopų metre turi apsilankyti ne daugiau nei 25 žmonės. „Tai ribinė lankytojų apkrovos riba. Ir ji yra viršijama“, - konstatavo mokslininkė.