Ragina atsižvelgti į ekologinius aspektus
Nors Kalėdos didžiajai daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su didele, žalia ir kvepiančia Kalėdų egle, GRYNAS.lt jau rašė, kad, renkantis, kaip šventėms puošti namus, aplinkosaugininkai rekomenduoja atsižvelgti į ekologinius aspektus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė sakė, kad ir dirbtinės, ir gyvos eglės turi privalumų bei trūkumų. Vis dėlto, anot jos, jeigu žmogus renkasi tarp dirbtinės plastikinės ir gyvos kirstinės eglučių, dirbtinę plastikinę reikėtų rinktis tuo atveju, jei ta pati eglė bus naudojama mažiausiai 15 metų.
„Paskaičiuota, kad jei tokią eglutę naudoji ne mažiau kaip 15 metų, aplinkosauginis efektas yra teigiamas. Tuo tarpu perkant kirstinę eglę, deja, bet po Kalėdų ji atsiduria prie konteinerio“, – sakė doc. dr. A. Zigmontienė.
Tačiau mokslininkė akcentavo, kad „dirbtinė“ nebūtinai yra „plastikinė“. Aplinkosauginiu požiūriu vienas geriausių pasirinkimų yra puošti medinę eglutę: „Medinė eglutė yra tikrai puikus, aplinkai draugiškas pasirinkimas. Ypač jeigu ji pagaminta iš medienos atraižų. Tai yra ilgametis sprendimas, galbūt netgi galima sukurti jaukią tradiciją tą medinę eglutę perduoti iš kartos į kartą. Mes patys savo tradicijas ir kuriame.“
Eglės šakas dovanoja nemokamai
Vis dėlto, jeigu žmogus labai nori namuose jausti miško kvapą, doc. dr. A. Zigmontienė siūlė prisiminti galimybę pasipuošti ir pasikabinti eglės šakelę arba vainiką. Savavališkai gyventojams negalima laužyti eglių šakų (išskyrus gyventojui nuosavybės teise priklausančiam miške), bet niekas nedraudžia pasirinkti nukirstų šakelių kirtavietėje. Tačiau miškininkai siūlo geresni variantą: patys dovanoja eglės šakas.
Kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija, šiemet, kaip ir kiekvienai metais, Lietuvoje vyks tradicinė iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kurios metu miškininkai gyventojams dovanos eglės šakas. Taip miškus prižiūrintys specialistai ragina ugdyti atsakingumą – miškuose nekirsti jaunų eglučių, nelaužyti jų šakų bei skatina tausojantį ir ekologišką vartojimą.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas teigia, kad dovanodami eglių šakas miškininkai nori atkreipti gyventojų dėmesį, kad vienu metu galima puoselėti tradicijas ir ugdyti sąmoningą vartojimą, taip pat dar kartą priminti gyventojams, kad valstybiniuose miškuose negalima savavališkai kirsti nei eglių, nei eglių šakų.
„Kalėdinių eglučių pasiūla yra didžiulė – šventei medeliai specialiai auginami plantacijose arba medelynuose. Norisi tikėti, kad gyventojai puoš atsakingai įsigytas eglutes arba rinksis eglių šakas vietoje neteisėtai nukirsto medelio, o miško eglutės bus išsaugotos ir užaugs stipriais medžiais“, – komentuoja M. Pulkauninkas.
Anot miškininkų, pusantro metro eglutei miške užaugti reikia ne mažiau kaip septynerių-devynerių metų. Pasak specialistų, tai yra ilgas laikas palyginti su keliomis savaitėmis švenčių. Deja, vis dar atsiranda žmonių, kurie nuvažiuoja į mišką ir patys eglę nusikerta – patį gražiausią, stipriausią ir perspektyviausią medelį. Valstybinių miškų urėdija, norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į miškui daromą žalą, išleido vaizdo filmuką, raginantį miške tausoti eglutes ir leisti joms užaugti.
Dovanos visoje Lietuvoje
Iniciatyva „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį ir po truputį išplito po visa Lietuvą. Valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas sako besidžiaugiantis, kad šią iniciatyvą palaiko daugybė gyventojų ir visų Lietuvos savivaldybių administracijos, skiriančios šakų dalinimo vietas miestų ir miestelių aikštėse.
Pernai metais miškininkai iš viso išdalino daugiau nei 100 tūkst. eglišakių. Šiai iniciatyvai skirtos eglių šakos atvežamos iš kirtaviečių, taip racionaliai panaudojant miško išteklius. Šiemet kiekvienas norintis eglės šaką galės gauti gruodžio 20 dieną, 12 valandą populiariose susibūrimo vietose visoje Lietuvoje: Alytuje – Miesto aikštėje, Kaune – Rotušės ir Turgaus aikštėse, Baltų prospekte, Klaipėdoje – Teatro aikštėje, Panevėžyje – Laisvės aikštėje, Šiauliuose – priešais miesto savivaldybę, taip pat Rėkyvoje.
Sostinėje šiais metais eglės šakų bus dovanojama net šešiose miesto vietose: tradiciškai Katedros ir Rotušės aikštėse bei automobilių stovėjimo aikštelėse šalia prekybos centrų „Rimi“ Naujininkuose, Šiaurės miestelyje, Pilaitėje bei „DomusPro“ Pašilaičiuose.
Visą „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ šakų dalinimo vietų sąrašą rasite ČIA.
Eglės šaka – universali Kalėdų dekoracija
Eglės šaka yra puiki Kalėdų dekoracija, o kai kuriais atvejais gali atstoti ir eglutę. 20 proc. apklausoje „Kokią Kalėdų eglę šiemet puošite?” dalyvavusių gyventojų atsakė, kad šiemet jų Kalėdų simboliu namuose bus būtent eglės šaka (22 proc. puoš plastikinę eglutę, 1 proc. – medinę, 28 proc. – eglę vazone, 29 proc. – kirstinę eglutę).
GRYNAS.lt pasidomėjo, kokias Kalėdų dekoracijas galima pagaminti naudojant eglės šakas. Kaip pasakoja floristė-dekoratorė Inesa Borkovska, iš eglišakių galima padaryti labai daug dekoracijų.
„Vieni žmonės mėgsta tiesiog gražiai pamerkti natūralias eglės šakas vazoje, o kiti mėgsta jas dekoruoti: papuošti dirbtiniu sniegu, blizgučiais, dabar labai madinga puošti ir leputėmis. Taip pat iš eglišakių galima daryti kompozicijas, pavyzdžiui, į stiklinius indus ar keramikines vazas įdėti eglišakę ar kėnio šakas ir priderinti kitas dekoracijas“, – idėjas, kaip eglišakėmis papuošti namus, vardija dekoratorė.
Ji tęsia, kad iš eglišakių galima daryti advento ir Kalėdinius vainikus, kabinamus ant durų. Kalėdiniai vainikai paprastai būna ryškesni, su daugiau blizgučių, žaisliukų ir pan. O advento vainikai daugiau būna kuklūs, natūralūs, pavyzdžiui, papuošti džiovintais vaisiais (apelsino griežinėliais ar pan.), prieskoniais (cinamono lazdelės), natūraliais riešutais.
„Žmonės arba patys kuria, arba užsako parduotuvėse. Pastebėta, kad miestų gyventojai daugiau vainikus ir kitas dekoracijas užsako iš parduotuvių ir salonų (pagal jų pačių pageidavimus), o gyvenantys užmiestyje medžiagas perka salonuose, bet vainikus ir kitas dekoracijas daro patys“, – apie tendencijas pasakoja I. Borkovska.