Miškininkų bėda: už milijonus prisipirko neveikiančių kamerų, o dabar reikia grąžinti pinigus

Generalinė miškų urėdija už 12,6 mln. eurų (43,6 mln. litų) įsigijo antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, kurias įdiegė 24-iose miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vis dėlto įsigytas pirkinys kelia daugiau problemų nei džiugina. Pasirodo, kad kameros neveikia taip, kaip turėtų, ir dėl to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo dalį pinigų, kurie gauti iš Europos Sąjungos fondų, grąžinti.

Pirko vieni, skolas „prirašė“ niekuo dėtiems

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo diskutuojama, kas kaltas, jog įsigyta sistema neveikia ir kas už tai turėtų atsakyti.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigė bendravęs su urėdijomis, kurios skundžiasi, kad sistemų pačios nepirko ir net nesakė, kad joms jos reikalingos. Tačiau, nepaisant to, dabar turi rasti pinigų už jas susimokėti.

„Varėnos urėdijos urėdas uždavė tokį klausimą: jie nei dalyvavo tame procese dėl apsaugos kamerų statymo, nei pirko, nei rengė konkursus, bet dabar prisišaukė nelaimę ir turi 25 proc. pinigų (nuo pirkinio vertės – red. past.) grąžinti Europos Sąjungai. 24 urėdijos turi pasistačiusios gaisrų stebėjimo bokštus ir joms reiks susimokėti po beveik 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų) - grąžinti tokią sumą iš savo biudžeto. Noriu, kad komitetui būtų paaiškinta, kodėl jos turi grąžinti (kiek suprantu, ES to nereikalauja), kodėl grąžinimas „numestas“ valstybinėms įmonėms, kurios nieko bendro su pirkimais neturi“, - tokius klausimus komitete kėlė A. Salamakinas.

Palauksime teismų sprendimo, o jeigu matysime, kad byla pralošinėjama, reikės kviesti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus. Jeigu komiteto nariai įsitikins, kad čia yra dviejų vyrų – buvusių vadovų - santykių aiškinimasis, tada siūlysiu mums patiems kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas kitoks tyrimas, ar tai nėra žala valstybei dėl asmeninių interesų.

A. Salamakinas

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pavaduotojas Tomas Virbickas aiškino, kad visos 24 urėdijos pateikė paraiškas gauti paramą. „Akivaizdu, kad kai yra pažeidimų, paramos susigrąžinimas nukreipiamas į pareiškėjus. Kodėl buvo imtasi veiksmų ir nustatyti pažeidimai? Buvo gauta iš Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad nupirkta sistema neatitinka reikalavimų, nefiksuoja gaisrų. Tai nustatyta pagal atliktus praktinius bandymus. Remiantis šita išvada, neturėjome subjektyvios teisės spręsti, ar galime kažką daryti ar ne. Vadovaujamės teisės aktais. Gavę kompetentingos institucijos išvadą priėmėme sprendimą taikyti sankcijas. Ilgai svarstėme ir bandėme žiūrėti lanksčiai – pritaikėme pačią mažiausią sankciją – 25 proc. (paramos susigrąžinimą – red. past.), nes realiai galima ir 100 proc. pritaikyti sankciją“, - sakė T. Virbickas.

Jo teigimu, susigrąžinti pinigai negrąžinami į ES fondus, o panaudojami kitiems projektams Lietuvoje finansuoti.

„Taip, tai nėra ES paliepimas susigrąžinti pinigus, bet ES visada akcentuoja, kad viešųjų pirkimų sritis yra problematiškiausia. Joje daugiausiai pažeidimų, todėl ir kontrolė šioje srityje turi būti maksimaliai didelė. Jeigu nustatome pažeidimus, turime taikyti ir poveikio priemones“, - aiškino NMA atstovas.

Kai kurios urėdijos dėl paramos sugrąžinimo jau kreipėsi į teismus. Jeigu teismai priimtų sprendimą, kad paramos susigrąžinimas paskirtas neteisėtai, NMA atstovai tikina greičiausiai sprendimo neskųsiantys ir su juo sutiksiantys.

„Situacija tikrai nėra labai aiški, nesame tokie, kurie eitų iki galo, kad būtinai kažkas būtų nubaustas. Kaip teismai pasakys, taip ir darysime“, - tikino T. Virbickas.

Abejoja, ar kameros tikrai neveikia

Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Viselga, paprašytas paaiškinti, kaip vyko antžeminių kamerų-sistemų pirkimai, teigė, kad kelių komisijų sprendimu nuspręsta kameras įsigyti centralizuotu būdu.

„Generalinės miškų urėdijos funkcija buvo atlikti viešąjį pirkimą iki sutarčių pasirašymo. 25 urėdijos pasirašė sutartis su vykdytoju – UAB „Telekonta“. Pirkimo vertė buvo 43, 6 mln. litų. 2010 metų liepą iki rugsėjį buvo atlikti viešojo pirkimo patikrinimai - teikėme dokumentus Viešųjų pirkimų tarnybai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir daugeliui kitų institucijų. Turime išvadas, kad viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų, kurie galėjo daryti įtaką pirkimo rezultatams, nerasta“, - aiškino G. Viselga.

Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos pradėtos diegti nuo 2010 metų, pirmiausiai tai padaryta Druskininkų urėdijoje, o pabaigta 2013-aisiais Šiaulių urėdijoje.

Vėliau Viešųjų pirkimo tarnybos iniciatyva atliktas dar vienas patikrinimas – Zarasų ir Ignalinos urėdijose. Bandymuose dalyvavo viešųjų pirkimų atstovai, tačiau nebuvo pakviesti atvykti Generalinės miškų urėdijos ir kameras diegusios kompanijos atstovai. Šio patikrinimo metu ir nustatyti pažeidimai.

„Buvo nustatyti tam tikri trūkumai. Po to procesas vystėsi taip – aplinkos ministras 2013 m. asmeniškai pavedė GMU įvertinti sistemų atitikimą specifikacijoms visose miškų urėdijose – 24-iose urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke“, - sakė G. Viselga. Surinkta ekspertų komisija, kurioje buvo ir mokslininkų, patikrinimą atliko ir konstatavo, kad sistema atitinka jai keliamus reikalavimus

„2014-aisiais Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo vienos miškų urėdijos kreipimąsi į teismą dėl įdiegtos sistemos neatitikimo sutartiems reikalavimams, tačiau ieškinys atmestas ir sistema paliko galioti tokia, kokia yra“, - kalbėjo GMU direktoriaus pavaduotojas.

Įtaria, kad gali būti dviejų buvusių vadų konfliktai

Aplinkos apsaugos komiteto narys A. Salamakinas, išklausęs įvairias versijas, kaip vyko pirkimai ir gaisrų stebėjimo kamerų diegimo urėdijose procesas, kėlė klausimą, ar čia nebus viešų ir privačių interesų painiojimo elementų.

Ilgai svarstėme ir bandėme žiūrėti lanksčiai – pritaikėme pačią mažiausią sankciją – 25 proc. (paramos susigrąžinimą – red. past.), nes realiaia galima ir 100 proc. pritaikyti sankciją

T. Virbickas

„Jūs gerai žinote, kad vyko konfliktas tarp buvusio Generalinės miškų urėdijos urėdo Benjamino Sakalausko ir Viešųjų pirkimo tarnybos tuometinio vadovo Žydrūno Plytniko dėl jo dukters atleidimo iš darbo. Ž. Plytnikas visą velniavą „susuko“, o dabar jo jau nėra tarnyboje, urėdijas nubaudė ir visi dabar sėdi galvodami, kaip grąžinti 25 proc. gautos paramos, nors urėdijos čia absoliučiai nieko dėtos. Kas čia per tvarka? Ar jūs neįžvelgiate, kad visame procese yra privatūs vieši interesai?“ - klausimus kėlė A. Salamakinas.

Kadangi šiuo metu jau prasidėję teisminiai procesai, galutinių sprendimų, ar urėdijos turės grąžinti gautos paramos dalį ar ne, dar nėra. Pirmasis teismo posėdis turėtų įvykti gegužės 27 dieną.

„Palauksime teismų sprendimo, o jeigu matysime, kad byla pralošinėjama, reikės kviesti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus. Jeigu komiteto nariai įsitikins, kad čia yra dviejų vyrų – buvusių vadovų - (generalinio urėdo ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus - red. past.) santykių aiškinimasis, tada siūlysiu mums patiems kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas kitoks tyrimas, ar tai nėra žala valstybei dėl asmeninių interesų“, - sakė A. Salamakinas.