Pasaulio bankas neseniai parengė studiją „Teisingumas miškams. Kriminalinės teisės įtakos didinimas kovoje su nelegaliu miškų kirtimu“, kurioje aptariamas neregėto masto nelegalus miškų kirtimas, tačiau galime atskvėpti – Lietuvoje nelegalių kirtimų mažėja, tačiau daugėja jau nupjautos medienos vagysčių.
Grėsmingi skaičiai
Pasaulio banko parengtoje ataskaitoje teigiama, kad kas dvi sekundes pasaulyje nelegaliai iškertamas miško plotas prilygstantis futbolo aikštei, o kai kuriose šalyse nelegalūs kirtimai sudaro apie 90 procentų visų kirtimų. Pasak vieno iš tyrimų autorių William'o B.Magrath'o, nelegalius kirtimus dažniausiai kontroliuoja kriminalinės grupuotės, kurių pelnas per metus siekia nuo 10 iki 15 milijardų JAV dolerių. „Taip dažniausiai vyksta šalyse, kuriose labai aukštas korupcijos lygis ir įvairios, prieš nelegalius kirtimus nukreiptos akcijos duoda labai mažai naudos arba jos išvis nėra“, – teigia W.Magrath'as. Pasak jo, vietiniai teisėsaugos organai dažniausiai suima tik „smulkias žuveles“, kurios jokios įtakos nelegaliam miškų kirtimui padaryti negali.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiausi nelegalūs kirtimai vyksta Indonezijoje, Malaizijoje, Madagaskare, Vakarų Afrikos valstybėse. PB atstovai sako, kad su nelegaliu miškų kirtimu reikia kovoti taip pat, kaip kovojama su prekyba narkotikais ar reketavimu.
Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) primininkas Algis Gaižutis teigia, kad minėtose šalyse tokia situacija susidaro todėl, kad didėja gyventojų skaičius. „Netrukus Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. Juos visus reikia išmaitinti. Taigi miškingi plotai kertami tam, kad būtų plečiami dirbamos žemės plotai, tačiau nereikia atmesti ir fakto, kad dažnai tai daromai tik komerciniais tikslais“, – GRYNAS.lt teigė A.Gaižutis.
Situacija ir gerėja, ir blogėja
Generalinės miškų urėdijos (GMU) ataskaitoje teigiama, kad nuo nuo 1992 iki 2008 – ųjų metų nelegalus miškų kirtimas sumažėjo tris kartus. 1998 – aisias buvo nustatyta apie 1500 nelegalių kirtimų atvejų (tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose), o 2008 – aisiais jų užfiksuota apie 600. LMSA pirmininko teigimu, dabar pastebimas nelegalių kirtimų mažėjimas ir ši tendencija itin džiuginanti.
A.Gaižutis teigė, kad šalia nelegalių kirtėjų visuomet klesti ir tie, kurie vagia jau paruoštą medieną. „Buvome vieni inciatorių kovoje su miško vagimis. Bendradarbiavome su policija, vėliau miškų apsauga, kartu su policija, pasekusi mūsų pavyzdžiu, pradėjo ir GMU“, – teigė GRYNAS.lt pašnekovas.
LMSA pirmininko teigimu, vis mažesnis užfiksuotų nelegalių miško kirtimų atvejų skaičius, nereiškia, kad miškai mažiau inspektuojami. „Inspektorių, tikrinančių miškus tikrai pakanka. Kartais nutinka ir įvairių kuriozinių situacijų, kai nubaudžiami ir legaliai mišką kertantys asmenys“, – pasakojo A.Gaižutis. Pasak jo, vykdant plyną kirtimą (iškertamas visas nustatytas miško plotas), medieną vežiojančiam transportui iš medienos atliekų nutiesiams kelias, tačiau mašinų ratai kartais nuslysta nuo šakų ir tuomet inspektoriai nubaudžia kirtėjus už miško paklotės niokojimą.
A.Gaižutis prisiminė ir prieš pora metų Lietuvą nusiaubusį škvalą, kai buvo suniokota apie 1 milijonas kubinių metrų miško. „Tuomet pasitaikė nelegalių kirtimų atvejų, kai žmonės išsikirto ir vėtros nepaliestus medžius, tačiau tai tik pavieniai kartai, lyginant su darbų, atliktų miškuose skaičiumi“, – apibendrino LMSA pirmininkas, pridurdamas, kad dabar stengiamasi, kad išliktų įstatymai, leidžiantys, stichinių nelaimių atveju, lengviau privažiuoti prie išvartų.
„Dabar, jeigu miško savininkas nori atvykti iki savo miško, kai užverstos kvartalinės linijos arba dėl gausaus išvartų kiekio neįmanoma privažiuoti iki tam tikro miško ploto, draudžiama kelią pasidaryti per kitą privataus miško teritoriją ar valstybinio miško plotą be savininko sutikimo, tad tą enka daryti nelegaliai, nes įstatymiškai reglamentuota, kad tokie kirtimai leidžiami tik siekiant išvartas patraukti nuo kelio ar elektros linijų“, – apie dviprasmiškas situacijas kalbėjo A.Gaižutis.
Vagia paruoštą medieną
Generalinio miškų urėdo pavaduotojui antrino ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius. „Nelegalaus miškų kirtimo mastai buvo labai išaugę, kai valstybė pradėjo grąžinti miškus. Tuomet naujieji savininkai pradėjo savivaliauti miškuose, tačiau po gausybės sankcijų ir bendro suvokimo apie miško priežiūrą padidėjimo, tokie veiksmai liovėsi. Prie to tikriausiai prisidėjo ir liberalesni įstatymai, leidžiantys miško savininkui, pranešus VMT iš vieno hektaro miško išsikirsti nuo 3 iki 15 kubinių metrų medienos“, – svarstė A.Balčius.
A.Balčiaus teigimu, sumažėjusį nelegalų miškų kirtimą galėjo lemti ir mažų lentpjūvių pasitraukimas iš rinkos. „Didžiulės medienos apdirbimo įmonės nerizikuoja pirkti nelegalios medienos, o nelegalūs miškų kirtėjai dabar patys „nevargsta“ ir miško nekerta. Pirmiausia naudojama įranga atkreipia dėmesį, o nukirstą medieną dar reikia apdoroti, tad dabar labiausiai reikia saugoti jau paruoštą medieną“, – pasakojo A.Balčius.