„Pavasarį miško paklotė, gruntas dar pažliugęs, šlapias, todėl ekstremalių pojūčių mėgėjai gamtai pakenkia ne juokais. Šio transporto ratai grimzta giliai, palieka didžiules žaizdas žemėje, darko grunto struktūrą, sunaikina besikalančius augalus. Gaudžiančių variklių triukšmas kenkia ir gyvūnijai. Ankstyvą pavasarį miškuose peri paukščiai, žvėrys veda jauniklius, labiau migruoja žalčiai, varliagyviai. Išbaidytas paukštis palieka lizdą, kiaušiniai atšala, dar neprasikalę jaunikliai žūsta“, – padėtį apibūdina Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką keturračių, visureigių , kitų transporto priemonių vairuotojai miške gali važiuoti tik keliu. Per pačią paklotę, pelkėje ar upelio vaga važiuoti draudžiama. Užfiksavus tokį atvejį, gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų. Taip pat tektų atlyginti gamtai padarytą žalą. Tačiau kiek tokių pažeidėjų sugaunama, niekas pasakyti negali – tokia statistika nevedama.
„Jie pasidaro savo kelius – vienas pravažiuoja, kitas ir jie jau įsivaizduoja, kad čia kelias. Tuo tarpu važinėti leidžiama tik servitute pažymėtais keliais. Dabar gi grubios padangos giliai išardo miško paklotę,, išbaido gyvūnus, o dažnai juos ir suvažinėja. Man kasmet medžiotojai pateikia skaičius apie sumedžiotus žvėris miške. Toje informacijoje yra grafa, kurioje surašyti ir žuvę žvėrys. Tie skaičiai, patikėkit, nemaži“, – sako Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas.
Ekstremalų laukia griežtesnė tvarka
Aplinkos ministerija ketina atnaujinti lankymosi miškuose taisyklių rinkinį. Jose bus numatyta didesnė atsakomybė beatodairiškai po mišką važinėjantiems keturačių, visureigų vairuotojams. Taisyklių projektas jau parengtas – šiuo metu vyksta jo svarstymas. Projektą patvirtinti tikimasi per šiuos metus.
„Iki šiol buvo kalbama tik apie daromą žalą bendrai. Naujose taisyklėse konkrečiai įvardinsime keturračius, visureigius, jų vairuotojams bus numatyta adminstracinė atsakomybė dėl daromos daromos žalos miškui, aplinkai. Naujos taisyklės numato ir didesnį mokestį už padarytą žalą. Šiuo metu jis siekia 5 litus už kv. metrą. Pagal naują tvarką niokotojams teks susimokėti gerokai daugiau“, – supažindina S. Žebrauskas.
Tačiau kaip tai bus pritaikoma realybėje? Aplinkosaugininkų teigimu, pažeidimai miške – nebe jų, o miškininkų kompetencija. Tuo tarpu pastarieji sako, jog sulaikyti tokį pažeidėją – tas pats, kas gaudyti vėją laukuose. Dažniausiai užfiksuojami jau išdarkytos miško paklotės atvejai. O kas tai padarė, išsiaiškinti beveik neįmanoma.
Ypatingai pamėgo Panevėžio ir Jurbarko apylinkes
Pasak S. Žebrausko, miško niokotojų pastaruoju metu itin padaugėjo Panevėžio bei Jurbarko rajonuose. Į Jurbarko apylinkes ekstremalus ypatingai traukia čia esantis Rūdininkų poligonas savo smėlio kopomis ir pelkėmis.
„Ši problema pas mus visada buvo, o pastaruoju metu dar išaugo. Greičiausiai dėl to, jog tokie pasivažinėjimai populiarėja. Į Jurbarko apylinkes pramogauti jau atvažiuoja ir iš kitų vietovių – Tauragės, artimesnių miestų. Kovojam su šiuo reiškiniu kaip galime, tačiau tai primena kovą su vėjo malūnais. Pastatom užtvarą iš rąstų – jie ją apvažiuoja, užverčiam akmenimis – jie privažiuoja iš kitos pusės. Juk jų technika ir pritaikyta tokioms kliūtims įveikti.
Miške smėlio juostomis atskiriami miško kvartalai apsaugai nuo gaisro. Šie vairuotojai itin mėgsta važiuoti tomis juostomis – jas išvažinėja, išmala. Paprastai ekstremalai važinėja apsimūturiavę, nufotografuoti vairuotojų neįmanoma, tranpsortas be numerių – ką bausti? Negana to, neįmanoma budėti visa parą ir laukti, kada jie atvažiuos. O jei ir atvažiuoja – pralekia kaip vėjas ir tiek tematysi, su automobiliu juk jų nepavysi“, – sako Jurbarko miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Edmundas Mačieža.
Turi savo versiją
„Safaris keturračiais gražioje gamtoje“, – siūlo skelbimo autorius vienoje iš pramogas reklamuojančių interneto svetainių. Lietuvoje pavasarėjant, skelbimų portalai mirgėte mirga nuo tokių pasiūlymų. Pasivažinėjimo keturračiais pramogą po Aukštadvario apylinkes siūlantis ūkininkas Algirdas Baščevičius mano, jog šio ekstremalus užsiėmimas nebūtinai turi kenkti gamtai.
„Visi gudrūs grūmoti pirštu, o kodėl neskiria specialių teritorijų šiems pasivažinėjimams? To daryti niekas nenori, nors ne kartą kreipėmės. Keturračių daroma žala gamtai – gamtosaugininkų išpūstas reikalas, keturračių vairuotojai nevažinėja po patį mišką. Tačiau ne dėl to, kad saugotų samanas, o tausodami savo techniką. Savo klientams taip pat neleidžiame važiuoti ten, kur jie nori. Visi važiavimai yra kontroliuojami. Galima važiuoti tik keliais, įrašytais servitute. Nemanau, kad triukšmas baidytų žvėris ar paukščius.
Mūsų trasoje jau daug metų gyvena kranklys, dvi kiškių poros. Gyvūnai, gamta juk prie visko prisitaiko, taip pat ir prie triukšmo. Be to, pavasarį mes varžybų nerengiame, o jeigu pravažiuoja keli pavieniai keturrasčiai tai yra nė kiek ne daugiau nei pravažiuotų keli traktoriai“, – įsitikinęs A.Barščevičius.
Pasak S. Žebrausko, bekelės mėgėjų klubai , organizacijos ar verslas dar nėra didžiausa problema. Didžiausias galvos skausmas – pavieniai, su keturračiu po mišką nusprendę pasišlaistyti motociklininkai. Tokie važiuotojai paprastai nepaiso jokių apribopjimų ir nesuka galvos nei dėl išdraskytos miško paklotės, nei dėl išbaidytų ar sužalotų gyvūnų.
Gamtos niokotoją šalintų iš bendruomenės
Daugiau kaip 24 000 motociklistų vienijanti bendruomenė motomanai.lt tarp savo narių turi ir važinėjančiųjų keturračiais. Tačiau ši bendruomenė teigia pasisakanti už gamtos pažinimą ir netoleruojanti jos niokotojų.
„Tarp mūsų narių yra turinčiųjų transporto priemones, galinčias važinėti bekele. Tačiau šio termino mes nelinkę vartoti, kadangi bekele važinėti nevalia. Mes skatiname gamtos pažinimą viešindami kitokį pasivažinėjimą kreturračiais – varžybas, renginius, kurie vyskat specialiai tam pritaikytose trasose. Jeigu mūsų bendruomenėje atsirastų žmogus, važinėjantis mišku ar pelke, tokio elgesio mes netoleruotume ir gali būti, jog toks narys būtų šalinamas iš bendruomenės Tai yra netinkamas elgesys, teršiantis motociklisto vardą. Juk gamtos niokojimas – tas pats, kas šiukšlių mėtymas. Jei esame pilietiški, negalime taip elgtis“, – sako motomanai.lt bendruomenės įkūrėjas Antanas Petrauskas.
Motomanai.lt svetainėje galima rasti žemėlapį, kuriame pažymėtos važinėjimosi trasos. Tai įdomūs maršrutai, keliai, privačios trasos. Jeigu yra žinančių, kurios dar trasos neįrašytos į žemėlapį, motomanai.lt kviečia apie jas pranešti bendruomenei. Žemėlapis bus papildytas pasiūlytąja trasa prieš tai specialioms tarnyboms nustačius, jog jas galima naudoti ekstremaliems pasivažinėjimams.