Kol Seimas rūpinasi, kaip sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, privačios miškų valdymo bendrovės atkakliai siūlo pasiimti iš miškų ten gulintį biokurą – šakas ir kitas kirtimų atliekas.
Iki šiol viena didžiausių biokuro panaudojimo problemų buvo sandėliavimo patalpų trūkumas, bei sausos medžiagos išsaugojimo žiemos laikotarpiu problema. Biokuras miškuose dažniausiai paruošiamas vasarą, nes tuomet lengviausia medžiagą išdžiovinti ir išsaugoti sausą, o katilinėms jo prireikia žiemą.
Didžiausia bėda - katilinėms medžiagos reikia žiemą
Nuotraukose matyti vidutinio miestelio katilinei vienai – dviems paroms reikiamas biokuro (šakų, sausuolių) kiekis šildymo sezono metu. Katilinės neturi kur sandėliuoti tokio kiekio šakų ar skiedrų. Tačiau jei medžiaga paliekama miške per žiemą – ji sušlampa ir sušąla į ledą. Todėl vasarą paruoštas biokuras efektyviausiai galėjo būti panaudojamas tik kogeneracinėse elektrinėse - tose, kurios kūrenimo metu gautą energiją paverčia elektra ir ja aprūpina miestelius.
Viename Varėnos rajono miškų guli apie 470 kubų medienos. „Visa ši krūva – tai vienos paros norma žiemos laikotarpiu vienai katilinei. Na, Varėnos katilinei, kuriai tiekiame biokurą, tokio kiekio užtektų dviems paroms“, - nustebina prekybos ir miškų valdymo bendrovės „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešis.
Rado būdą, kaip šakas išsaugoti sausas
R. Kuliešis teigia, jog neretai pramomininkai baiminasi ir kreipiasi į Aplinkos ministeriją, kad tik mediena, tinkama pramonei, nebūtų paversta biokuru. Iš tiesų biokurui naudojamos pramonei netinkamos medienos atliekos – smulkios šakos, virtuoliai, sausuoliai ir viršūnės. „Iš visos nukertamos medienos šakos sudaro maždaug 10-15 proc. Mes jas pasiimame ir mums to užtenka“, - teigė bendrovės atstovas.
Bendrovės atstovai pasinaudojo skandinaviška patirtimi. Tokiu būdu šakas džiovina ir iki žiemos išlaiko ir kaimynai latviai. „Iki kūrenimo sezono pradžios paruoštas kirtimo atliekas suvežame į sandėliavimo vietas miške prie privažiuojamų kelių ir uždengiame specialiu popieriumi, kuris krūvas apsaugo nuo lietaus bei sniego. Dėl to žaliavą biokurui galime smulkinti ir viduržiemį“, - pasakoja bendrovės biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius.
Rytis Kuliešis pridūrė, jog iki surinkimo pradžios šakos turi geras 3-4 savaites pagulėti miške ir išdžiūti – tuomet nukrenta spygliai, kurie gadintų katilinių įrengimus.
Miškuose guli šiluma pusei Lietuvos
Vėliau tvirtas ir neplyštantis, tačiau ekologiškas popierius skiedrovežiu sumalamas kartu su šakomis ar medienos atliekomis, taigi jis netampa dar viena miške palikta atlieka. Susirūpinusiems miškų kelių būkle „Timbex“ komercijos direktorius paaiškina: kadangi skiedrovežiai ir kita miško technika iki šakų laikymo vietų važiuoja žiemos laikotarpiu – keliai nėra niokojami ar išvažinėjami. „Moderni technika žemę slegia ne daugiau nei mes ant jos stovėdami,“ - priduria E. Gaidamavičius. Jo teigimu, jei bendrovė dirba laikydamasi sąžiningumo principų, jos veikla niekam nedaro žalos.
Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie 2,5 mln. kietmetrių šakų, krituolių, kelmų. Jų energetinė vertė - 5 TWh arba pusė šalies centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio, kuris siekia daugiau kaip 10 TWh energijos per metus.
Maži miesteliai mėgaujasi pigia šiluma
Kol kas biokurui panaudojama vos dešimtadalis galimo miško atliekų kiekio. Bendrovės atstovai mano, jog pasinaudoję jų patirtimi, įvairių rajonų miško urėdijos taip pat galėtų išsaugoti sukauptą biokurą žiemos sezonui. Dar tolimesnis žingsnis – kelmų rovimas iš kirtaviečių. Ryčio Kuliešio teigimu, tuo sėkmingai jau užsiima suomiai, tačiau tokiam kurui panaudoti jau reikia ir specialių katilinių.
Savivaldybėse, kur šiluma išgaunama deginant biokurą arba jis sudaro didžiąją kuro dalį, gyventojai už centralizuotą šildymą moka mažiau. Varėna, Tauragė, Šilalė, Birštonas, Ignalina, Molėtai, Lazdijai beveik visą šilumą gamina iš biokuro.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pagal mažiausią šilumos kainą miestų dešimtuke praėjusią žiemą buvo net devyni miestai, kurių katilinės degina ne tik iškastinį kurą, bet ir biokurą.
Mokslininkų skaičiavimais, vietoje dujų ar mazuto naudojant biokurą šilumos kilovatvalandė atpingtų apie 20 proc. Be to, 2 milijardai litų, kasmet išleidžiamų kuro importui, liktų Lietuvoje.
Daugelis pažangių Europos šalių stengiasi panaudoti vietinio, o ne įvežtinio kuro išteklius.
Lietuvos miškuose kasmet priauga iki 17 mln. kub. metrų medienos, o visiškai aprūpinti visą šalies šilumos ūkį užtektų trečdalio šio kiekio be jokios žalos gamtai. Be to skaičiuojama, jog dujas pakeitus biokuru būtų sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų.
Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, 2020-aisiais 60 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos turėtų būti pagaminta iš biokuro. Kol kas iš jo išgaunama tik apie 20 proc. centralizuotos šilumos, tad iki 2020 m. šį skaičių reikia padidinti tris kartus.