Mįslė Neries upėje: iš pradžių nerado, o kai surado, nežino ką daryt

Sekmadienį apie 19.20 bendruoju pagalbos telefonu gauta informacija, kad Neryje, netoli kelių policijos pastato, Giraitės 1A iš nuotekų vamzdžio į upę teka teršalai. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai pastatė dvi bonas, kad teršalai neplistų, o iš ant vandens susidarusios plėvelės ir stipraus dyzelino kvapo nustatė, kad upėje pasklidę naftos produktų likučiai. Aplinkosaugininkai sako šią informaciją išgirdę tik iš žurnalistų, o savaitgalį budėję miškininkai atvirai prisipažįsta bandę į įvykio vietą nuvykti, bet jos paprasčiausiai neradę.

Jautėsi stiprus kvapas

„Iš lietaus nuotekų vamzdžio tekėjo vanduo su naftos produktais, buvo stiprus dyzelino arba žibalo kvapas ir visa tai tekėjo į Neries upę. Mūsų pajėgos pastatė dvi absorbuojančių bonų užtvaras. Buvo informuoti aplinkosaugininkai ir „Grinda“, nes su jais bendradarbiaujame, jie mums tiekia bonas. Dabar jau tuo turėtų rūpintis aplinkosaugininkai“, - situaciją, kas nutiko sekmadienio vakarą, komentavo į įvykio vietą vykęs ugniagesys gelbėtojas Tomas.

Kiek konkrečiai teršalų ištekėjo, jis pasakyti negalėjo, nes vanduo tekėjo pastoviui, tačiau teigė, kad naftos produktų plėvelė matėsi ant maždaug 20 kvadratų upės ploto.

„Priežasčių turėtų ieškoti aplinkosaugininkai, bet gal čia tiesiog po lietaus nuplovė iš senų saugyklų, bet čia jau ne mūsų reikalas“, - sakė ugniagesys gelbėtojas.

Nerado vietos

„Pirmą pranešimą iš bendrojo pagalbos centro gavome važiuodami link Sudervės ir tik paskui - apie Neries teršalus Giraitės gatvėje. Bendrojo pagalbos telefono dispečerė pasakė, kad iškvies ugniagesius. Po to ji paskambino, pasakė, kad jie atvyko, pastatė boną, kad teršalai neplistų ir viskas“, - sakė savaitgalį budėjęs Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas Tadeuš Daškevič.

J. Bacevičius

Vilkpėdėje, kur buvo kuro bazės, turime įsisenėjusią problemą – ten gruntas yra labai stipriai užterštas naftos produktais ir kai palyja, vyksta teršalų išplovimas. Prieš berods du metus aiškinomės ir nustatyta, kad didelių teršalų koncentracijų ten nėra.

Anot jo, miškininkai į įvykio vietą bandė nuvykti, bet tiesiog jos nerado, o paskambinti pasitikslinti dėl tikslesnių koordinačių nedrįso – nes buvo jau vėlus metas, apie 22 val. vakaro.

Paklaustas, ar ketinama į įvykio vietą nuvykti pirmadienį, teigė, kad tuo jau turėtų rūpintis aplinkosaugininkai.

Vienas lašas pasklinda metrą

Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos valdymo skyriaus vyr. inspektorius Algirdas Minius GRYNAS.lt teigė, kad situacija Neryje nėra labai išskirtinė ir nors pats į vykio vietą nevyko, spėjo, kad ten, ko gero, į upę buvo nuplauti teršalai nuo kelių.

„Teršalai, ko gero, buvo nuplauti nuo kelio ir sutekėjo į lietaus kanalizaciją, o kanalizacijos tinklais jie ištekėjo į upę. Niekam žalos nepateiksi, užtai jos niekas ir neskaičiuos. Visi važinėja tais keliais, gatvėmis...“, - samprotavo A. Minius.

Jis skaičiuoja, kad vieno lašo naftos produktų sklaida siekia iki vieno metro, taigi tai gali būti labai menka tarša, tik nedidelis paraibuliavimas ant vandens. „Čia net apie vidutinius kiekius kalbos negali būti – galime ramiai į šitą dalyką žiūrėti. Jeigu tai būtų plaunama iš grunto, seniai turėjo tai išlįsti, nes gi lija jau keliais dienas...“, - svarstė A. Minius.

Problema sena

Savo ruožtu Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius GRYNAS.lt pirmadienio rytą teigė, kad informacijos apie išsiliejusius teršalus Neryje agentūra nėra gavusi. Tačiau spėjo, kad tai tikėtina ta pati vieta, kuri po lietaus kelia rūpesčių jau ne pirmus metus.

„Vilkpėdėje, kur buvo kuro bazės, turime įsisenėjusią problemą – ten gruntas yra labai stipriai užterštas naftos produktais ir kai palyja, vyksta teršalų išplovimas. Prieš berods du metus aiškinomės ir nustatyta, kad didelių teršalų koncentracijų ten nėra“, - aiškino aplinkosaugininkas.

Anot J. Bacevičiaus, vienintelis sprendimas šioje situacijoje būtų užteršto grunto išvalymas bei miesto inžinerinių tinklų sutvarkymas, tačiau tam trūksta lėšų.

Svarstydamas, kokią žalą kad ir labai nedidelės teršalų koncentracijos gali daryti aplinkai, pašnekovas teigė, kad didžiausią poveikį patiria vandens mikroorganizmai.

„Nedidelis kiekis naftos produktų „sėda“ į dugną, skyla į mineralines medžiagas ir viskas“, - sakė J. Bacevičius.

Į pavakarę GRYNAS.lt gavo informacijos, kad „Grinda“ į įvykio vietą jau buvo nuvykusi dukart, beveik visi teršalai jau surinkti, tačiau bonas planuojama dar palaikyti per naktį.

„Aplinkosaugininkai turėtų nurodyti savininkui užterštą dirvožemį susitvarkyti, tačiau dirvožemio savininkas šiuo atveju yra valstybė, taigi išeina kaip ir užburtas ratas“, – taip apibendrindamas susidariusią situaciją sakė J. Bacevičius.