Vaistai – pavojinga atlieka
Daugiausia medicininių atliekų susidaro sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau jų susikaupia ir namuose. Medicininės atliekos skirstomos į pavojingas ir nepavojingas atliekas. Nepavojingų atliekų kategorijai priklauso netinkami naudoti vienkartiniai gaminiai: nenaudoti netekę sterilumo plastikiniai švirkštai, lašinės sistemos, kateteriai, guminiai ar plastikiniai vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo paėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, talpyklos, slaugos popierinės atliekos, paklodės, rankšluosčiai.
Į pavojingų atliekų sąrašą patenka infekuotos atliekos: klinikinių mikrobiologijos, virusologijos, parazitologijos laboratorijų tiriamų bandinių mikroorganizmų, parazitų kultūros, visos biologinės atliekos iš laboratorijų, dirbančių su pavojingos grupės mikroorganizmais, kraujas, kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga, žmogaus kūno skysčiai, žmogaus ar lavono audiniai, ląstelės, ŽIV, HBV, HCV kultūros, terpės su šiais virusais, infekuotų ŽIV, HBV, HCV asmenų kūno skysčiai, audiniai, ląstelės, kraujo ar jo produktų atsargų likučiai, kūno dalys ir organai, švirkštai su pritvirtintomis adatomis, adatos, adatos su sistemomis, skalpeliai, lancetai, skutimosi peiliukai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, stiklo duženos, vamzdeliai, servetėlės, šluostės, tamponai, tvarsčiai, permirkę krauju, ir kita potencialiai infekuota biologinė medžiaga. Aštrūs daiktai: švirkštai su pritvirtintomis adatomis, pavienės adatos, skalpeliai, lancetai, chirurginės adatos, grąžtai, siurbliai, Petri lėkštelės, mėgintuvėliai, ampulės, pipetės, vamzdeliai, stiklo duženos, skutimosi peiliukai ir panašios atliekos. Farmacinės atliekos: naikintini vaistiniai preparatai ir cheminės medžiagos. Kitos pavojingos medicininės atliekos: nenaudotini prietaisai, turintys gyvsidabrio, sudaužyti gyvsidabrio termometrai, metalo lydiniai su gyvsidabriu, klinikinių laboratorijų cheminių reagentų, fotochemikalų atliekos, rentgeno nuotraukos.
Tvarkymas reglamentuotas
Be abejonės, dauguma šių išvardytų atliekų susidaro tik sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose yra aiški ir reglamentuota tvarka, kaip šias atliekas tvarkyti. Tačiau vaistų likučiai, termometrai, švirkštai ir adatos, tvarsčiai – atliekos, su kuriomis savo namuose yra susidūrę daugelis gyventojų.
Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis pabrėžia, kad šių namuose susidarančių medicininių atliekų jokiu būdų negalima šalinti su bendru komunalinių atliekų srautu.
„Gyventojams reikėtų žinoti, kad vaistų ir kitų medikamentų jokiu būdu negalima mesti į namuose stovinčią šiukšliadėžę ar tiesiog išpilti į klozetą. Vaistai turi daug cheminių medžiagų, kurios per kanalizaciją patekusios į aplinką gali užteršti dirvožemį ir gruntinius vandenis“, – komentuoja A. Skinulis.
Pašnekovas paaiškina, kad visas be išimčių senas ir nebevartojamas tabletes galima pristatyti į bet kurią vaistinę. Tai patvirtina Valstybinė vaistų tarnyba. O medicinines atliekas (pavyzdžiui, naudotus švirkštus ar adatas) gyventojai gali nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose yra specialios talpos pavojingoms atliekoms tvarkyti.
A. Skinulis akcentuoja, kad kol medicininės atliekos (švirkštai, adatos ir pan.) paklius pas atliekų tvarkytojus, būtina pasirūpinti tinkamu jų laikymu: „Kai kurias buityje susidarančias medicinines atliekas (adatas, švirkštus), iki jos paklius pas atliekų tvarkytojus, reikėtų laikyti sandarioje pakuotėje (plastikiniame ar stikliniame butelyje, metalo inde).“
Gyvsidabrio turinčius prietaisus, pavyzdžiui, termometrus, vilniečiai gali pristatyti bendrovei „Grinda“ arba išsikviesti šios įmonės specialistą į namus. Taip pat pavojingas medicinines atliekas priima ir tvarko bendrovė „Toksika“. Svarbu žinoti, kad apsinuodyti galima ir net dėl nedidelio gyvsidabrio garų kiekio, todėl šiukštu negalima jo mesti į šiukšlių dėžę, o gyvsidabrio išmetimas į klozetą gali padaryti nepataisomos žalos aplinkai.
Gyventojai vaistus vis dar meta į konteinerius
GRYNAS.lt žurnalistai nusprendė apsilankyti keliose vaistinėse ir pasiteirauti vaistininkų, ar daug žmonių jiems atneša senų ir nebevartojamų vaistinių preparatų. Farmacininkė Danguolė pasakojo, kad tokių atvejų būna, tačiau nedažnai. Anot jos, ko gero, nebenaudojamus vaistus žmonės atiduoda artimiesiems ar kolegoms.
„Per pusę metų būna kokie 5 – 6 kartai. Dažniausiai atneša nebegaliojančius vaisus arba tuos, kurių negalėjo gerti dėl jų šalutinio poveikio. Būna ir pilnos dėžutės, išgerta viena kita tabletė. Bet šiaip, kiek žinau, tai tuos vaistus, kurių negali gerti, dažnai savo kolegoms ar artimiesiems atiduoda ar net parduoda už simbolinę kainą, nors to daryti ir negalima, nes kas tinka vienam, nebūtinai reikalinga ir tinka kitam“, – aiškina Danguolė.
Kitoje GRYNAS.lt aplankytoje vaistinėje dirbanti Jelena sako, kad ir jai per metus yra tekę 4 – 5 kartus paimti nebegaliojančius vaistus: „Nepasakyčiau, kad dažnai. Kokie 4 – 5 kartai per metus, ko gero, yra buvę. Atnešė, kiek pamenu, nebegaliojančius vaistus. Matyt, žmogui netiko ir, kol prisiruošė atnešti, pasibaigė ir vaistų galiojimo laikas.“
Apsilankę keliose vaistinėse GRYNAS.lt žurnalistai pakalbino ir gatvės praeivius, klausdami, ar šie bent kartą yra vaistinių preparatų likučius nešę į vaistines. Dauguma apklaustųjų tikino, kad yra girdėję apie tokią alternatyvą, tačiau tabletes vis tiek išmetė į klozetą.
„Žinau, kad galima į vaistinę nunešti, bet neturėjau laiko, valiau vaistinėlę, tai tiesiog viską išmečiau į šiukšlių dėžę“, – pasakojo Kamilė.
Paklausta, ar žino, kad medicininių atliekų kartu su kitomis atliekomis mesti negalima, ji tikino galvojanti, kad vaistinių preparatų atliekas išrūšiuoja atliekų tvarkytojai.
„O tai ne komunalininkai išrūšiuoja? Juk jei iš bendro srauto išrūšiuoja plastiką, stiklą, tai galvojau, kad ir kitas atliekas išrenka“, – suglumusi klausia Kamilė.
Kitas sutiktas praeivis buvo Ignas, kuris sakė, kad pats jokių vaistų negeria, tačiau jo draugė kartą senus vaistus nuleidusi tiesiog į klozetą.
„Aš tai nežinau, o kur dar galima juos dėti?“ – susirūpino Ignas.
Keliauja su visu atliekų srautu
Akivaizdu, kad tikrai ne visi gyventojai teisingai tvarko medicinines atliekas. Todėl svarbu išsiaiškinti, kur jos keliauja toliau po to, kai atsiduria mūsų šiukšliadėžėse ar kanalizacijoje bei kokių padarinių tai gali turėti aplinkai.
Medicininės atliekos, išmestos kartu su visomis komunalinėmis atliekomis, iš konteinerių surenkamos atliekų tvarkytojų. Neapdorotų atliekų šalinti sąvartyne negalima, todėl surinktos atliekos keliauja arba į Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklas, arba ant mechaninio rūšiavimo linijų. Po apdorojimo likusios tinkančios perdirbimui atliekos perduodamos perdirbti, netinkamos perdirbti, bet energetinę vertę turinčios – deginti į Klaipėdoje esančią atliekų deginimo gamyklą, o jeigu netinka nei perdirbti nei energijai gauti – šalinamos sąvartyne.
Tačiau, kaip pasakoja Vilniaus regioną aptarnaujančios MBA direktorius Donatas Majus, atskirti vaistinių preparatų ir kitų medicininių atliekų iš bendro komunalinių atliekų srauto yra neįmanoma. Tai reiškia, kad ir vaistiniai preparatai, ir, pavyzdžiui gyvsidabris iš termometrų, keliauja kartu su kitomis komunalinėms atliekomis.
„Dažniausiai į MBA patenka tokios mažos pakuotės, kad pas mus praktiškai nėra įmanoma jų atskirti. Vaistinių preparatų atliekos keliauja kartu su bendru komunalinių atliekų srautu. <...> Dalis atliekų keliauja šalinimui (į sąvartyną – red. past.), dalis – deginimui į Klaipėdą“, – aiškina D. Majus.
Tos medicininės atliekos, kurios atsiduria sąvartyne, ten irsta. Nors, kaip pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė, naujieji sąvartynai įrengti taikant jiems griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus, juose, krentant krituliams, vis tiek susidaro filtratas, kuriame, be abejo, yra ir vaistinių preparatų likučių. Tiesa, tikimybė, kad jis susigers į dirvožemį ir pateks į gruntinius vandenis yra nedidelė.
„Naujuose sąvartynuose filtratas neturėtų nubėgti, jie turi būti įrengti pagal naujas taisykles, kad (filtratas – red. past.) nenutekėtų į požeminius vandenis. Be to, naujuose sąvartynuose, jei kas nors ir susiformuoja, tas filtratas turi būti surenkamas ir išvalomas“, – aiškina LGT specialistė.
Kalbant apie senus, jau uždarytus sąvartynus, anot J. Arustienės, pasakyti, ar juose irsta medicininės atliekos, yra sunku, nes tokių tyrimų daryta nėra: „Seni ir uždaryti sąvartynai, tai į juos atliekų nebepatenka, o kas yra patekę, sunku pasakyti, nes tokių tyrimų daryta nebuvo. Bet jei tokių atliekų buvo, filtratas galėjo nutekėti.“
Trūksta mokslinių tyrimų
LGT Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja J. Arustienė teigia, kad medicininių atliekų poveikis dirvožemiui, gruntiniams ar paviršiniams vandenims ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje vis dar nėra iki galo ištirtas. Anot jos, kitos ES šalys tokius tyrimus jau pradeda organizuoti. Pradėta nuo valymo įrenginių kokybės tikrinimo, nes manoma, kad jie netinkamai išvalo nuotekas ir vaistinių preparatų likučiai (kuriuos ir Lietuvoje žmonės mėgsta išmesti tiesiog į klozetą) patenka į gruntinius vandenis, vėliau – paviršinius.
„Požeminiam vandenyje mes patys Lietuvoje tokių tyrimų dar nesame atlikę, bet Europoje yra ir kartais vaistiniai preparatai fiksuojami. Yra sunku pasakyti, kiek tai kenksminga, kokios dozės yra nepavojingos, nes reglamentavimo nėra visoje Europoje. Paruoštas tik projektas“, – pasakoja specialistė.
Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Audronė Pumputytė taip pat teigia, kad tyrimų, ar Lietuvos vandenyse gali būti vaistinių preparatų likučių, nėra. Ji priduria, kad vaistų likučių patekimas į paviršinius vandenis galimas ir žmonėms naudojant farmacines medžiagas auginant gyvulius ar epidemijų metu.
Didžiausias pavojus – vandens gyvūnams
Nors tyrimų, kokie kiekiai vaistinių preparatų atliekų likučių patenka į aplinką, nėra, užsienio mokslininkai jau kuris laikas prognozuoja, koks medicininių atliekų poveikis aplinkai ir, svarbiausia, gyviems organizmams. Labiausiai susirūpinta vandens gyvūnais, nes jei tikrai nuotekų valymo įrenginiai negali visiškai išvalyti vandens, žuvys turi beveik tiesioginį kontaktą su vaistinių preparatų likučiais.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per paskutinį dešimtmetį vaistinių medžiagų pėdsakai buvo vis dažniau aptinkami nutekamajame kanalizacijos vandenyje, nustatomi paviršiniame ar net požeminiame vandenyje. Nors šios medžiagos aptinkamos labai mažais kiekiais, tai kelia didelį susirūpinimą suinteresuotoms grupėms: valstybinėms institucijoms, geriamojo vandens tiekėjams bei, žinoma, vartotojų visuomenei.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkai skelbia, kad nutekamuosiuose kanalizacijos vandenys Europoje ir JAV aptiktos endokrininę sistemą veikiančios cheminės medžiagos, kurios labai svarbios tiriant ekosistemas.
Teigiama, kad endokrininę sistemą veikiančios medžiagos gali būti viena iš hermafroditinių žuvų populiacijos didėjimo priežasčių. Mokslinėje literatūros apie farmacinių atliekų įtaką aplinkai ir gyviems organizmams pateikiamas JAV specialistų atliktas tyrimas, kurio duomenimis, net 18 proc. visų tirtų didžiažiočių upėtakinių ešerių (lot. Micropterus salmoides) skirtingose vietose turi šią patologiją.
Anglijos upių vandenyse pastebėta vyriškos lyties paprastųjų kuojų (lot. Rutilus rutilus) feminizacija. Mokslininkai aiškina, kad vyriškos lyties žuvims, esančioms šalia nuotekų išleidimo vietos, sutrinka lytinių liaukų veikla. Tokiu atveju netenkama reprodukcinių savybių. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad šio reiškinio sukėlėjai yra naturalūs ir sintetiniai steroidiniai estrogenai.
Vertinant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikį gyvūnijai, buvo tirta grifų populiacija Azijoje. Nesteroidinis vaistas nuo uždegimo diklofenakas buvo pagrindinė priežastis, lemianti grifų populiacijos mažėjimą Pietų Azijoje. Vaistas grifams sukelia inkstų nepakankamumą ir mirtį. Šis poveikis pasireiškia dėl grifų mitybos ypatumų. Jie minta naminių kanopinių gyvūnų skerdiena, kurie buvo gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
Nors kol kas yra atlikti tik pavieniai tyrimai, aiškinantis vaistinių preparatų ir kitų medicininių atliekų poveikį aplinkai, ateityje jų turėtų būti daugiau. Kad šių medžiagų į aplinką patektų kuo mažiau, būtina laikytis esančių taisyklių ir šias atliekas tvarkyti pagal reikalavimus.