Menkių išteklių būklė – labai bloga
GRYNAS.lt redakciją pasiekė informacija, kad Baltijos jūros rytinėje dalyje labai prastėja žvejų pamėgtų menkių išteklių būklė. Ichtiologai šias naujienas patvirtina. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys, rytų Baltijos menkės išteklių būklė yra labai bloga. Mokslininkas įvardija kelias galimas priežastis, tačiau pabrėžia, kad bent vieną iš jų patvirtinti kol kas nepakanka tyrimų.
„Rytų menkės gausumas įprastose akvatorijose, ir Lietuvos teritoriniuose vandenyse, šiuo metu yra labai menkas. Hipotezė yra tokia, kad rytinės Baltijos jūros menkių ištekliai yra biologiškai stresinėje būklėje, negano to, menkės migravo į pietvakarius ir šiek tiek atsitraukė iš įprastų teritorijų. <...> Iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Kaliningrado srities, Lenkijos teritorinių vandenų link vakarų Baltijos“, – aiškina dr. L. Ložys.
Dėl kokių priežasčių menkės galėjo pasitraukti į Baltijos pietvakarius, anot ichtiologo, pasakyti sunku. Taip pat pavieniai mokslininkų tyrimai rodo, kad yra išaugęs rytinės Baltijos menkių mirtingumas. Dr. L. Ložys akcentuoja ir tai, kad pastaruoju metu sugaunamos menkės yra labai sulysusios.
„Kodėl taip – nėra tiksliai žinoma. Menkės minta brėtlingiais, kaip ir lašišos, o pastarųjų įmitimas yra geras, todėl maisto trūkumo čia lyg ir negalėtume įvardyti“, – samprotauja mokslininkas. Kita vertus, yra duomenų, jog menkių ir brėtlingių pasiskirstymas Baltijoje kažkodėl nesutampa – menkės traukia piečiau, brėtlingiai – šiauriau.
Ichtiologas tęsia, kad kita hipotezė, kodėl prastėja rytų menkės ištekliai, yra susijusi su didesniu menkių apsikrėtimu parazitais, kurie paveikia kepenis: „Yra daryta tyrimų, kurie parodo, kad apsikrėtimas parazitais neigiamai veikia menkes (kuo labiau apsikrėtusios, tuo labiau jos suliesėja). Tačiau, yra tokių duomenų, kad menkės, kurios laikosi pakrantėje ir minta grundalais, jų būklė yra gera, jos gerai įmitusios, galbūt todėl, kad apsikrėtimas per grundalus nei per brėtlingius yra mažiau tikėtinas“, – tvirtina pašnekovas. Negana to, deguonies ir druskingumo sąlygos rytinės Baltijos menkėms pastarąjį dešimtmetį yra itin nepalankios ir dar labiau blogina situaciją.
Veiksnių yra ne vienas
Menkių išteklių gausumo svyravimams įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, kurie taip pat veikia menkių populiaciją. Tai – žvejyba, ruonių skaičius didėjimas Baltijos jūroje ir maistmedžiagių patekimas į jūrą iš žemyninės dalies.
„Menkių ištekliams Baltijos jūroje daug įtakos turi žvejyba. Kuo daugiau jos gaudomos, tuo mažiau jų išneršia ir tuo mažiau populiacija pasipildo jaunikliais. Šiuo metu stebimas ankstyvas menkių brendimas (greičiausiai dėl pernelyg didelio mirtingumo), o tai reiškia, kad neršiančių nedidelių menkių vislumas yra mažas. Istoriškai įtakos menkių ištekliams turėjo maistmedžegių patekimas iš žemyninės dalies – didėjant maistmedžiagių prietakai didėjo ir menkių ištekliai Baltijos jūroje. Tačiau, šiuo aspektu, padėtis nėra labai pasikeitusi pastaruoju metu, kad turėtų lemiamos įtakos menkių ištekliams. Kažkiek gali turėti įtakos gausėjanti ruonių populiacija Baltijos jūroje, nes jiems reikia daugiau maisto. Taigi, menkių išteklius be abejonės veikia žvejyba, o ruoniai taip pat daro tam tikrą poveikį“, – aiškina ichtiologas.
Pašnekovas tęsia, kad ruoniai be kita ko gali būti menkes puolančių parazitų nešiotojai. Dr. L. Ložys pasakoja, kad yra mokslinių duomenų, kurie rodo tiesioginį ryšį su augančiu ruonių skaičiumi Baltijos jūroje ir menkių apsikrėtimo intensyvumo parazitais.
„Teko dalyvauti seminare, kuriame buvo pateikta duomenų, kad yra daryti tyrimai, kai ruonių populiacija buvo gausesnė, tai ir menkių apsikrėtimų parazitais intensyvumas buvo didesnis. Dabar ruonių daugėja, menkių apsikrėtimas parazitais auga“, – aiškina ichtiologas.
Reikėtų riboti žvejybą
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. D. Ložys akcentuoja, kad rytų menkės išteklių būklė išties prasta. Vis dėlto, anot jo, yra kelios išeitys, kaip pagerinti menkių išteklių būklę. Ichtiologas akcentuoja, kad atsikratyti parazitų nėra lengva: šiuo atveju reikalinga gamtos savireguliacija. Tačiau gelbėti menkes galima ribojant jų mirtingumą, kitaip tariant, žvejybą.
Naujausių išvadų iš Tarptautinės jūrinių tyrimų tarybos (angl. ICES) dar neturime, tačiau paskutiniais duomenimis, prieš mėnesį taryboje buvo kalbama apie rekomendacijas dėl rytinės menkės žvejybos stabdymo. Aišku, sunku įsivaizduoti, kad rytinės Baltijos menkių žvejyba Europos komisijos sprendimu būtų staiga visai uždrausta, nes tokiu atveju žvejams reiktų mokėti didžiules kompensacijas ir pan. - per daug sudėtinga. Žinoma, gali būti ribojama žvejyba tam tikrais periodais“, – svarsto mokslininkas.
Dr. L. Ložys tęsia, kad žvejybos draudimo rekomendacijos keltų ne vieną klausimą, pavyzdžiui, kaip turėtų būti elgiamasi su vakarinės Baltijos menkės žvejyba „Jeigu hipotezė, kad rytų menkė išmigruoja į pietvakarius, yra teisinga, tai neribojant žvejybos vakarinėje Baltijoje, vis tiek būtų veikiami ten išmigravusios rytinės Baltijos menkės ištekliai“, – akcentuoja ichtiologas.
Tendencijas pastebi ir žvejai
GRYNAS.lt pasiteiravo žvejų, ar jie pastebi menkių išteklių pokyčius Baltijos jūroje. Vakarų Lietuvoje žvejojantis Tomas žurnalistams sakė pastebintis, kad menkių laimikių tikrai mažėja.
„Aš menkes Baltijos jūroje žvejoju jau nemažai metų. Turim motorinę valtį, išplaukiam į jūrą, kai vėjas palankus ir gaudom. Vis dėlto tokia tendencija, kad jau eilę metų jas sugaunam vis mažesnes. Dabar jau retai, kada pasitaiko stambesnis laimikis. Jų svoris tikrai dramatiškai mažėja. Pamenu, kai pradėjau žvejoti, tikrai pasitaikydavo žymiai stambesnių. Padėtis stipriai pablogėjo ir mes svarstom su žvejais, kodėl taip galėjo atsitikti. Bet atsakymo niekas nežino“, – tikino žvejys.