Viena diena su dviračiu gali pakeisti situaciją
Pasak „Velomaratono“ organizatoriaus Benedikto Vanago, vis daugiau žmonių kelionę automobiliu iškeičia į važiavimą dviračiu: „Viena iš keturių pagrindinių „Velomaratono“ vertybių yra ekologija. Mūsų tikslas yra atkreipti dėmesį, kad dviračiais važinėja ypač daug šalies gyventojų. Nors dauguma dviratį mina pramogai, bet daugėja ir tų, kurie dviratį naudoja kaip susisiekimo priemonę. Net neabejoju, kad pusdienis be motorinių priemonių Vilnių padarys švaresnį“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, mokslininko Prano Baltrėno teigimu, intensyvus eismas, naudojimasis autotransportu nulemia tai, kad ne visų miestų gyventojai gali džiaugtis švariu oru: „Taršą pagrinde ir sudaro auto transportas. Taršą sudaro kietosios dalelės, azoto oksidai, anglies monoksidas, anglies dvideginis ir kiti organiniai junginiai, kurie nėra naudingi žmogui“.
Pasak P. Baltrėno, dėl intensyvaus eismo didesniu užterštumu pasižymi ir ne viena sostinės gatvė: „Pagal mūsų matavimus buvo nustatyta, kad ypatingai didelė tarša yra Saltoniškių žiede, Ukmergės gatvėje ir Savanorių prospekte. Tai yra trys ypatingai užterštos miesto „arterijos“. Šias gatves supantys rajonai, aplink esančios gatvės daug viršija leistinas normas“.
Didesnė tarša pastebima ir Vilniaus senamiestyje, centre: „Kaip rodo ankščiau atlikti tyrimai, Vilniaus miesto oro tarša priklauso nuo to, kurioje sostinės vietoje ją matuosime. Miesto centras yra dauboje. Senamiestis, Gedimino prospektas turi palyginus didesnę taršą. Pramoniniai, miegamieji rajonai, kurie išsidėstę kalvose turi tą taršą daug mažesnę“, - pastebi P.Baltrėnas.
Vilniaus velamaratono metu vienai dienai planuojama sustabdyti eismą sostinės senamiestyje. Paklausus, ar tai turės kokios nors įtakos švarai, mokslininkas patikina, kad tam įtakos turės orai: „Jeigu yra vėjuotas oras, vyksta prapūtimas tai teršalai išnešiojami ir tarša labai sumažėja. Jeigu centre, senamiestyje oras ramus, o ypatingai jeigu padidėjęs slėgis, o dar jeigu rūkas, tai tie teršalai būna pakibę ore ir jie gana ilgai laikosi ir aišku veikia žmonių sveikatą. Kitaip tariant, jeigu būtų vėjuotas oras, stiprūs gūsiai vėjo, tai užtektų ir vienos nakties, pusės paros, kad sustabdžius transporto judėjimą tie teršalai būtų išpūsti ir oras taptų švaresnis“.
Savivaldybė svarsto eismo ribojimą
Pasigirsta ir pasiūlymų automobilių eismą sostinės senamiesčio gatvėse riboti nuolat arba įvesti specialų mokestį orą teršiančiu transportu čia atvykstantiems žmonės.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto eismo departamento vadovė Daiva Bucevičienė anksčiau GRYNAS.lt teigė, kad jau daug metų yra svarstomos transporto srautų ribojimo įvažiavimuose į Vilniaus senamiestį galimybės. Tačiau problema nėra paprasta, todėl nelengva surasti ir jai geriausią sprendimą.
„Buvo atliekami Vilniaus senamiesčio srautų tyrimai, apklausos dėl įvažiavimo į Vilniaus senamiestį apmokestinimo. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad tranzitiniai srautai (pravažiuojančių senamiestį be sustojimo jame) sudaro apie 39 proc., o už įvažiavimo į senamiestį apmokestinimą pasisakė 36 proc. apklaustųjų (tyrimai buvo atliekami 2005 m. ir 2008 m.)“, – sakė D. Bucevičienė.
Anot jos, buvo analizuota ir užsienio šalių patirtis sprendžiant transporto srautų problemas. Buvo susipažinta su Londono, Stokholmo, Oslo, Milano, Berlyno ir kt. miestų transporto srautų apmokestinimo variantais. Turbūt anksčiausiai, anot D. Bucevičienės, pradėtas rinkti „spūsčių mokestis“ (angl. „congestion charge“) Londono centrinėje miesto dalyje – nuo 2003 m., Stokholmo senamiestyje – nuo 2005 m.
„Labai jautriai į bet kokį apmokestinimą reaguoja visuomenė. Dar atliekant tyrimus kilo tokie nuogąstavimai visuomenėje, kad apmokestinus įvažiavimą „niekas nebevažiuos į senamiestį“, „iš senamiesčio išsikels verslininkai“ „bankrutuos smulkūs verslininkai“, „prekybininkai išsikels į prekybos centrus“, „senamiestis ištuštės“ ir pan. Lygiai tuos pačius nuogąstavimus prieš apmokestinimą įvardijo ir stokholmiečiai, tačiau, kaip dabar teigia specialistai, tie nuogąstavimai nepasitvirtino, o įvažiavimo apmokestinimui į senamiestį dabar pritaria 2/3 Stokholmo gyventojų“, – sakė Miesto eismo departamento vadovė, pridėjusi, kad bent artimiausiu metu naujo mokesčio gyventojai neturėtų sulaukti.
Pasak mokslininko P. Baltrėno, spręsti sostinės oro taršos problemą galima bandyti ir kitais būdais: „Galima viską uždrausti. Bet žmogus turi gyventi ir taip, kad jam būtų komfortiška. Visą eismą uždraudus žinoma, sumažėtų tarša, tačiau tai vyktų žmonių patogumo sąskaita. Mūsų siūlymas situacijai spręsti - kuo platesnis aplinkkelių įrengimas. Kai kurie žmonės būna priversti važiuoti per miestą, kad į patektų į kai kuriuos rajonus - jiems nėra kitų patogių kelių“.
Ekspertas kritiškai atsiliepia ir apie papildomų mokesčių įvedimą: „Apmokestinimai irgi manyčiau, kad nėra labai geras dalykas. Žinoma,tai galbūt šiek tiek privers sumažinti tą judėjimą. Bet iš kitos pusės, mes turim turėti patogumų mieste. Gal geriau būtų sudaryti sąlygas, kad žmonėms, kuriems reikia, galėtų naudotis aplinkkeliais, o tiems, kurie nori į senamiestį, arti jo būtų įrengtos nemokamos aikštelės, kad patogiai pėstute galėtų žmonės aplankyti centrą. Kitose šalyse tai yra padaryta. Taip, kad variantų tikrai gali būti įvairių“, – pastebi pašnekovas.
Apie „Velomaratoną“
Visi norintys tapti „Velomaratono“ savanoriais kviečiami užpildyti anketą: http://bit.ly/1KSi7i8
Šiais metais „Velomaratonas“ vyks rugpjūčio 23 dieną, sekmadienį. Renginio startas ir finišas - prie Seimo rūmų. Profesionalai varžysis „Toyota SPORT“ (100 km), „SEMI-SPORT“ (50 km) grupėje varžysis lenktyniauti mėgstantys dalyviai, mėgėjai mins „ERGO mėgėjų“ (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km) važiavime. Vaikai dviračiais įveiks 2,4 kilometro.
Registracija mėgėjams ir vaikams iki rugpjūčio 16 dienos - nemokama. Daugiau informacijos ir registracija svetainėje velomaratonas.lt.