Mokslininkų išvada: išmestas plastikas lengvai grįžta į mūsų lėkštes

Plaukiojantis vandenynuose milžiniškas plastiko kiekis sėkmingai keliauja maisto grandine, kol galiausiai atsiduria mūsų lėkštėse. Tokia išvadą padarė net kelios nepriklausomai viena nuo kitos dirbusios mokslininkų komandos.

Vandens taršos smulkiomis iki 5 mm dydžio plastiko dalelėmis problema žinoma jau senai. Plastmasė – tai dažniausiai pasitaikanti atlieka vandenyne, sudaranti 60-80 % kitų atliekų kiekio. Daugelis vandenynų gyvūnų neskiria įvairiaspalvių plastmasės gabalėlių nuo maisto ir tampa plastiko atliekų aukomis. GRYNAS.lt jau rašė, kad prariję plastiką žūsta net banginiai.

2012-2013 m. Kalifornijos universiteto Nacionaliniame ekologinės analizės ir sintezės centre (NCEAS) atlikti tyrimai parodė: maži ( iki 1 mm dydžio) plastiko gabalėliai kenkia žieduotosioms kirmėlėms. Eksperimento metu mokslininkai patalpino lot. Arenicola marina kirmėles į skirtingus akvariumus, kurių viename aplinka buvo švari, o kitame vanduo ir gruntas buvo užteršti plastiko dalelėmis. Labai greitai užteršto akvariumo gyventojai tapo mažiau judrūs ir akivaizdžiai kentė nuo taršos.

Arenicola marina kirmėlės buvo pasirinktos neatsitiktinai. Šios žieduotosios kirmėlės yra labai svarbi vandenyno ekosistemos dalis. Gamtoje šie iki 20 cm išaugantys vandenyno gyvūnai kasdami dugno gruntą perleidžia jį per save. Paskaičiuota, kad 1 hektare dugno grunto esančios žieduotosios kirmėlės jo apdoroja iki 16 tonų per perą. Pačios Arenicola marina yra mėgstamas įvairių vėžiagyvių ir žuvų maistas. Tokiu būdu mažosios plastiko dalelės migruoja ir į didesnių plėšrūnų organizmus. 

Puiki „kempinė“ nuodingiausioms medžiagoms

Kitas Plimuto universitete atliktas tyrimas parodė, kad iki 78 proc. plastmasės atliekose esančių medžiagų įrašytos į JAV Aplinkos apsaugos agentūros pavojingiausių taršos šaltinių sąrašą. Vienas iš tyrimo bendraautorių, Ričardas Tomsonas, teigė: „Žvelgiant iš chemijos pusės, šie junginiai (esantys plastike, - red. past.) inertiški, tai leidžia jiems kauptis organizme. Mūsų laboratoriniai jūros faunos tyrimai įrodė - smulkios plastikos dalelės ją veikia neigiamai.“

Dar išradingiau plastiko taršos tyrimus atliko Helsinkio aplinkos instituto mokslininkai. Jie pažymėjo ypatingai mažas 10 mkm polistirolio daleles fluorescenciniais dažais. Šie žymekliai turėjo parodyti, kaip migruoja plastiko dalelės tarp gyvų organizmų. Tokiu būdu jiems pavyko stebėti polistirolio dalelių kelią nuo patekimo į infuzorijų organizmą iki smulkių vėžiagyvių. Gamtoje tolimesnėje stadijoje į plastiko dalelių perdavimo procesą neabejotinai įsitrauktų vėžiagyviais mintančios žuvys, o toliau sekant mitybos grandine plastikas greičiausiais pasiektų ir mus.

Be to, ypač mažos plastiko dalelės turi dar vieną pavojingą savybę – jos gali tapti savotiška kempine, surenkančia kitus cheminius teršalus, tokius kaip buitinės chemijos ar agrochemijos likučiai. Tai, be abejo, tik didina ardomąjį plastiko atliekų poveikį gamtai.

Plastikas... dušo želėje?

Tai iš kur jūrose ir vandenynuose tiek plastiko atliekų? Paskaičiuota, kad dešimtadalis iš kasmet pagaminamų 260 mln. tonų plastikų galiausiai atsiduria vandenyne. Ir tik 20 proc. to kiekio patenka į jūras bei vandenynus iš laivų. Visą kitą sudaro nuo krantų patekusios atliekos, kurios nešamos srovių gali nukeliauti tūkstančius kilometrų ir pasiekti net švariausias pakrantes.

Tačiau, plastiko butelius ar pakavimo maišelius mes bent jau matome ir teoriškai galima rasti būdus plastiko sankaupas vandenynuose pašalinti, nors tai ir būtų milžiniškos apimties darbas. 

Deja, su nuotekomis į vandenį patenka ir plika akimi nematomas priešas. Plastikų mikrogranulės, naudojamos kaip šveičiamosios dalelės dušo želėje arba kosmetinėse priemonės yra toji tarša, su kuria sunkiausia kovoti ir kuri labai lengvai keliauja iš organizmo į organizmą.

Kai kurie kosmetikos gamintojai jau dabar riboja plastiko granulių naudojimą. Kai kurių veiksmų žada imtis ir ES, tačiau nereikia pamiršti, kad Europa toli gražu nėra didžiausia vandenynų teršėja, be to, kaip rodo patirtis, visi pokyčiai gerinantys padėtį aplinkosaugoje, bet galintys pažeisti stambių gamintojų interesus, visuomet labai sunkiai skinasi kelią.

Todėl belieka pirmiausia patiems būti sąmoningiems ir atostogaujant prie jūros ar vandenyno elgtis taip, kad jūsų plastikas nesugrįžtu į Jūsų lėkštę.