Mokslininkų išvada – kopų mindžiotojai iki amžiaus pabaigos nebeturės ko mindžioti

Kuršių nerijos kopos mažėja ir panašu, kad toliau mažės. Taip teigia mokslininkai, šią vasarą atlikę kruopščius kopų pokyčių tyrimus. Pasirodo, kad poilsiautojų taip pamėgtos kopos kasmet nuo 50 cm iki metro nuslenka į marias. Tiesa, prie to nemažai prisideda patys žmonės. Todėl svarstomas pasiūlymas griežčiau riboti turistų srautus Kuršių nerijos kopose.

Blogiausia padėtis, kur mindžioja žmonės

Šią vasarą Kuršių nerijoje darbavęsi mokslininkai gautus duomenis palygino su prieš dešimtmetį darytais tyrimais. Ir nustatė, kad per tiek laiko Naglių kopa sumažėjo 5 metrais. Specialistai sako, kad tokie duomenys verčia susirūpinti.

Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė, kartu su Vilniaus universiteto Kartografijos centro mokslo darbuotoju doc. dr. Artūru Bautrėnu domėjosi Parnidžio, Vingkopės, Naglių kopomis, Naglių ir Avikalnio rago būkle.

Mokslininkė, GRYNAS.lt komentuodama gautus rezultatus, teigė, kad prasčiausia situacija yra ten, kur kopas mindžioja žmonės. „Ten, kur žmonės nuolat pripėduoja, kur žmonės daugiausiai vaikšto, situacija yra blogiausia. Ten smėlio nuostoliai yra didžiausi“, - aiškino R. Morkūnaitė.

Mokslininkė sakė, kad kopos nuolat žemėja ir tai kelia rimtą pavojų: „Palyginus dabartinį Naglių (rago, - red. past.) profilį su tuo, kas buvo prieš 10 metų, konstatuojama, kad kopos viršūnė pažemėjo 5 metrais. Prieš dešimt metų kopos aukštis buvo 57,9, o dabar liko tik 52,9 metrai. O rytinis Kuršių marių šlaitas pasistūmė iki 10 metrų. Bet nereikia manyti, kad patiriami vien nuostoliai – šiek tiek smėlio ir pripusto,“ - išvadas pristatė mokslininkė.

Kiek laiko dar turėsime kopas?

Ji teigė, kad per metus kopos vidutiniškai sumažėja nuo 50 cm iki vieno metro. O rytinis šlaitas į marias pasistumėja taip pat maždaug po metrą. Tiesa, ji akcentavo, kad ties Parnidžio kopa situacija gali būti netgi blogesnė.

Jei tokios tendencijos išliks ir toliau, mokslininkės nuomone, iki blogiausio scenarijaus liko maždaug 100 metų. Praėjus tokiam laikotarpiui kopų apskritai nebeturėsime. Tačiau jei kopos apžels augalais, neigiami procesai vyks lėčiau. Be to, kai kopos sumažės, jas lėčiau pustys vėjas. Tokiu atveju kopos galbūt išliks ir 150 metų.

A. Feser

Didinti aikštelės tikrai negalima, nes dar labiau padaugėtų lankytojų, kas nėra pageidaujama, nes tyrimai aiškiai rodo ženklų kopos pažemėjimą. Aikštelė padeda reguliuoti žmonių skaičių. Kiek žmonių telpa aikštelėje, tiek jų turėtų ir eiti. Jei stato ant žolės, negailestingai baudžiame. Nėra vietos – atvažiuokite vėliau. Bet pas mus visi neturi laiko.

Visgi didžiausią žalą kopoms daro ne žmogaus kojos, o vėjas. Pasak R. Morkūnaitės, dviem trečdaliais kopas neigiamai veikia vėjas, o vienu trečdaliu – žmogus. Tačiau ji pridūrė, jog jau dabar reikia imtis griežtų priemonių prieš už ribos eiti draudžiančių ženklų nepaisančius turistus. Mokslininkė perspėjo, kad netinkamas žmonių elgesys sutrumpina kopų egzistenciją. Todėl jos nuomone, sezono metu kopas turi nuolat stebėti inspektoriai, kurie baustų einančius ten, kur negalima.

Pasiūlė nustatyti ribą, kiek žmonių gali lankytis

Pozicijos, kad kopoms dabar ne patys geriausi laikai, laikėsi ir kitas tyrimą atlikęs mokslininkas doc. dr. A. Bautrėnas. Jo teigimu, kopos tikrai žemėja ir skečiasi į šonus – slenka į marių pusę. „Naglių kopa 10 metrų pasislinko link marių, Parnidžio – 5 metrus. Ir taip nutiko per 10 metų. Jeigu kopos neapaugusios ir jomis vaikšto žmonės, jos tikrai mažėja ir juda link marių“, - dėstė docentas.

Mokslininkai, atlikdami tyrimą, taip pat norėjo įvertinti, kaip kopas veikia žmonių lankymasis. Doc. dr. A. Bautrėnas pripažino, kad dideli turistų srautai iš tiesų turi neigiamos įtakos. Kaip tik todėl jis siūlo palaukti visų duomenų ir tada galbūt vertėtų nustatyti konkretų turistų skaičių, kuris kopoms nekenktų.

„Iš principo surinkus visus duomenis gali būti įvardytas skaičius, kiek žmonių be didesnio poveikio galėtų laikytis kopose. Žmonių įtaka tikrai akivaizdi. Ten, kur praėjo žmogus, atsiranda duobė. Jeigu kopose apsilankytų tiek turistų, kiek būtų iš anksto numatyta, tada kopas gydytume“, - aiškino mokslininkas.

Pasidomėjus, ką jis galvoja apie kopų apsaugą jas apželdinant, A. Bautrėnas teigė, kad tai nebūtų išeitis, nes tada prarastume baltos kopos žavesį, kuris taip traukia turistus.

R. Morkūnaitė didžiausią dėmesį skyrė Naglių rezervatui, kuriame jaučiamas didžiausias neigiamas lankytojų poveikis. Anot jos, šiais metais parengtame profilyje pastebimas anksčiau vyravusių iškilimų, kupstų susilyginimas. Mokslininkė tikino, kad prieš 10 metų užuovėjiniame šlaite, beveik už keteros, buvo daug smulkių nelygumų, smiltlendrių kuokštų. Dabar jų nebeliko.

R. Morkūnaitė

Ten, kur žmonės nuolat pripėduoja, kur žmonės daugiausiai vaikšto, situacija yra blogiausia. Ten smėlio nuostoliai yra didžiausi.

„Įdomus pats priešvėjinio šlaito viršus, kur šiais metais paviršius 3 metrais pakilęs. Tai gali būti susiję su šios šlaito dalies apatinių dalių nupustymų padidėjusiu priėmimu. Tiesiog čia nusėdo smėlis dėl statesnio šlaito“, - sakė R. Morkūnaitė.

Maža aikštele reguliuojamas turistų skaičius

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, susipažinusi su mokslininkų pateiktomis išvadomis, teigė, kad Naglių rezervate prasčiausia situacija šalia pėsčiųjų tako. Anot jos, ten smėlio nuostoliai didžiausi, o kitur pakitimai yra minimalūs.

„Kur nėra žmonių, mažiau ir pakitimų. Tačiau nacionalinį parką žmonės turi matyti, todėl aukojame šitą vietą ir matome, kokios pasekmės. Be to, vakarų vėjas neša smėlį į rytus ir tada tuo šlaitu smėlis byra žemyn. Šitaip stumiama kranto linija. Bet tai vyksta ne dėl žmogaus kaltės“, - aiškino nacionalinio parko vadovė.

Jos teigimu, mokslininkų tyrimas atskleidė, kad žmonės tikrai neigiamai veikia kopas. Į tai atsižvelgiant bus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės. A. Feser sakė, kad nacionalinio parko direkcija jau kelerius metus skaičiuoja, kiek Naglių rezervate apsilanko žmonių. Pernai į jį sezono metu, kai būdavo geras oras, per dieną ateidavo beveik 1000 žmonių. Šiemet orai nebuvo tokie palankūs orai, todėl per dieną specialiai pritaikytu taku praėjo apie 300 žmonių.

Pašnekovė svarstė, kad surinkti duomenys parodo labai didelį lankytojų srautą, kuris iš tiesų saugomai vertybei gali kelti pavojų.

„Srautai ten yra tikrai dideli. Ir mokslininkų matavimai parodė, kokios yra pasekmės. Girdime daug nusiskundimų, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie Naglių rezervato dažnai nėra vietos, todėl automobiliai statomi ant žolės. Tačiau didinti aikštelės tikrai negalima, nes tuomet dar labiau padaugėtų lankytojų, kas nėra pageidaujama. Tyrimai aiškiai rodo žymų kopos pažemėjimą. Aikštelė padeda reguliuoti žmonių skaičių. Kiek žmonių telpa aikštelėje, tiek jų turėtų ir eiti. Jei stato ant žolės, negailestingai baudžiame. Nėra vietos – atvažiuokite vėliau. Bet pas mus visi neturi laiko,“ - apie griežtas rezervato lankymo taisykles kalbėjo A. feser.