Nusprendė nemokėti
Moteris sako, kad nusipirkusi sodybą pradėjo domėtis ir kokia yra atliekų surinkimo tvarka. „Mes apsižiūrėjom, kad nėra jokios aikštelės šiukšlėms. Kalbėjau su Rokiškio rajono seniūnu, jis pagūžčiojo pečiais - mokam. Aš jo ir klausiu: už ką mokat, jei nėra infrastruktūros? Sako, į Ragelius galite nuvežti. Bet ką tai reiškia? Juk Rageliuose žmonės irgi moka“, - kalbėjo Vilma.
„Jie man nuolat rašo, kad reikia sumokėti, yra skola, karts nuo karto ir paskambina. Pasižiūrėjau Rokiškio rajono savivaldybės puslapyje, kad nėra Norkūnų kaimo net įtraukto į šiukšlių išvežimo grafiką. Ir Vilniuje sodą turėjau, tai žinau, kad turi būti bendro naudojimo aikštelė, už ką jie ir renka pinigus. Rokiškyje nieko nėra ir visam Panevėžio regione, matyt, nėra, ten tik renkami pinigai. Aš parašiau dar sykį, kad nesulaukiu konteinerio“, - piktinasi sodybos šeimininkė.
Ir priduria: „Ir tyla. Aš nemoku toliau. Nesvarbu, kad tai - keli eurai. Kiek žmonių yra ir moka. Dėl konteinerio man prie laiško prisegė Rokiškio atliekų tvarkymo padalinį, kad parūpintų konteinerį. Gaunu iš jų laišką - atvažiuokit pasiimti.“
„Su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru (PRATC) bendravom ilgai, bet niekas nevyksta. Man žadėjo, kad atveš konteinerį ir paliks su sutartimi pačiam konteineryje, maišų paliks. Tai taip ir laukiau to konteinerio, o šiukšles labai sėkmingai veždavau į Vilnių“, - pasakoja Vilma toliau.
Moteris teigia nesuprantanti, kaip šalia esančiame kaime konteineriai gali stovėti ir atliekos gali būti surenkamos, o iš Norkūnų kaimo ne.
„Man negaila pinigų, bet konteinerio nėra, aikštelės nėra, ir mokėk“, - kalbėjo pašnekovė.
Ji sako nesislapsčiusi, vos įsigijusi sodybą pati paskambinusi PRATC ir prisistačiusi, nurodžiusi elektroninio pašto adresą, kuriuo turi būti siunčiamos sąskaitos.
Iš jos pateiktų sąskaitų matyti, kad į jas įtraukta rinkliavos pastovioji dalis ir susikaupusi skola, už moters nemokėtą laikotarpį.
Kintamosios dalies neskaičiuoja
PRATC Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vyr. vadybininkė Miglė Antanėlienė paaiškina, kad Vilmai nėra skaičiuojama kintamoji dedamoji dalis, nes toje sodyboje nėra deklaruotų gyvenančių asmenų.
Anot jos, kintamoji dalis skaičiuojama jeigu yra nors vienas deklaruotas asmuo, tuomet automatiškai skaičiuojamas minimalus komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui.
„Pavyzdžiui, vienam gyventojui užsakomas 120 litrų konteineris ir jam yra paskaičiuoti 8 išvežimai per metus. Jo konteineris aptarnaujamas pagal grafiką. Žmogus gali išstumti tą konteinerį ir daugiau nei 8 kartus, tik tada jam bus skaičiuojami viršyti kiekiai. Jeigu nustatyta, kad aptarnaujami 8 konteineriai, o jis išstumia 9 konteinerį, tai kitais metais jis gaus mokėjimo pranešimą, kur bus paskaičiuotas vienas viršytas konteineris“, - aiškina Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vyr. vadybininkė.
Jos teigimu, jei žmogus deklaruoja savo gyvenamąją vietą sodyboje, jam nuo to mėnesio ir yra skaičiuojama kintamoji rinkliavos dalis. Kai sodybos šeimininko gyvenamoji vieta deklaruota kitur, jis gali užsisakyti konteinerį ir kintamoji dalis bus skaičiuojama už jo aptarnavimą. Sąskaitos bus išrašomos už buvusius metus pagal išvežtų konteinerių kiekį. Tuo tarpu pastovioji rinkliavos dalis bus skaičiuojama toliau kaip įprasta.
„Jei žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą, kintamoji dalis skaičiuojama pagal tai, kad yra deklaruotas asmuo. Reiškia jis gyvena ir yra atliekų. Todėl jis ir moka kintamąją dalį. Bet tada jis nemoka niekur kitur. Žmogus kintamąją dalį moka tik vienoje vietoje, kur yra deklaruotas. Jis gali turėti sodybas ir Panevėžio rajone, ir Rokiškyje, ir pačiame Vilniuje. Pastoviąją dedamąją jis mokės už 3 vietas, nes turi 3 nuosavybės objektus, o kintamąją dedamąją mokės tik ten, kur yra deklaruotas“, - sako M. Antanėlienė.
Gali naudotis artimiausia infrastruktūra
M. Antanėlienė sako, kad kartais žmonės juokiasi, kad pastovioji rinkliavos dalis renkama, net jei žmogus sodyboje negyvena, klausia, ar pastatas šiukšlina? „Bet kur jūs iš sodybų vežate tekstilę, baldus, senus močiučių rakandus, ar, pavyzdžiui, šiferio likučius?“, - teiraujasi ji.
„Sodybos šeimininkė klausė dėl bendros infrastruktūros. Tai yra aplinkui bendro naudojimo konteinerių. Net jeigu jai pristatys tą konteinerį, jis bus skirtas tik mišrioms komunalinėms atliekoms, tai yra toms, kurios lieka po pirminio rūšiavimo. Stiklo, plastiko, popieriaus ten mesti negalima. Juos privaloma išrūšiuoti. Jei mes į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, atvažiuos vežėjas, pamatys, kad konteineris pripildytas netinkamomis atliekomis, ir tiesiog užklijuos lipduką, kad konteinerio netuštinti, nes jis užterštas“, - aiškina PRATC Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio vyr. vadybininkė.
„Tai kur dėti tą stiklą, plastiką, popierių? Tada ji ir turi naudotis ta bendra infrastruktūra. Važiuoti iki pirmo bendro naudojimo konteinerio ir išrūšiuoti. Taip pat didelio gabarito atliekos yra surenkamos apvažiavimo būdu du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Skelbiamas grafikas, vežėjas apvažiuoja visus kaimus ir surenka didelio gabarito atliekas: buitinę techniką, baldus, padangas. Tai čia ir yra infrastruktūra. Tekstilę, pavyzdžiui, jei žmogus susirinko, jis važiuoja išmesti į arčiausiai esantį tekstilės konteinerį“, - kalba specialistė.
Jos teigimu, žmonės turėtų įvertinti, kad yra daug kaimų, kur nėra bendro naudojimo atliekų surinkimo aikštelių, nes jos nebuvo savivaldybių suplanuotos, galbūt ten nėra ir deklaruotų gyventojų.
„Jei yra aikštelė, pavyzdžiui, Ragelių ar Lašų kaime, natūralu, kad mažesniame gali nebūti. Vežėjai įvertina, jei tame kaime stovi kokie 5 namai ir nėra deklaruotų gyvenančių asmenų, sodybos tuščios, kas bus su tom aikštelėm? Jei žmonės tik trumpam atvažiuoja, jie gali šiukšles išmesti kitame kaime, kur konteineriai yra. Žmonės turi teisę naudotis visa infrastruktūra, kuri yra arčiausiai ir kur jiems patogiausia“, - aiškina M. Antanėlienė.
Specialistės teigimu, mišrių komunalinių atliekų konteinerius gyventojams regione išduoda AB „Rokiškio komunalininkas“. Jie turi būti dalinami nemokamai ir turi būti atvežti gyventojui.
Nėra registruotų gyventojų
Kreipusis į AB „Rokiškio komunalininkas“, administratorė Renata Mitalauskienė informavo, kad šiukšliavežė kaip sunkusis transportas pavasario, žiemos ir rudens laikotarpiu prie moters sodybos neprivažiuoja dėl netinkamos kelio dangos. Ji patvirtina, kad mišrių komunalinių atliekų konteineris moteriai nebuvo pristatytas, nes nėra galimybės jo aptarnauti.
AB „Rokiškio komunalininkas“ atstovė patvirtino, kad pastovioji rinkliavos dalis Rokiškio rajono gyventojams priklauso nuo nekilnojamojo turto objekto paskirties ir ploto, o kintamoji dalis nustatoma pagal naudojamų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį arba - gyventojų skaičių. Kadangi moters sodyboje nėra registruotų gyventojų, taip pat konteinerio negalima pristatyti ir aptarnauti, jai kintamoji mokesčio dalis nėra skaičiuojama.
Anot jos, minėtam Ragelių kaimui, kur sodybos šeimininkė sako mačiusi atliekų tvarkymo infrastruktūrą, priklauso apie 40 sodybų. Jos yra gyvenamos, o Norkūnų kaime registruotų gyventojų nėra.
Siūlo šiukšlių maišus
AB „Rokiškio komunalininkas“ Atliekų tvarkymo padalinio vadovė Agnė Janočkinienė antrina – šiukšliavežė – sunki ir didelė, pro miškelius ir mažus kaimo keliukus nepravažiuoja. Tokių atvejų regione yra ne taip ir mažai, todėl norintiems tvarkyti atliekas atokesnėse sodybose siūloma alternatyva.
„Tokiems gyventojams vietoj konteinerio duodame šiukšlių maišus, kuriuos jie gali pastatyti ant pagrindinio kelio, kur važiuoja šiukšliavežė. Reikėtų jau su savo lengvąja mašina privežti iki to kelio“, - sako ji.
Šie maišai kaip ir konteineriai yra skirti tik mišrioms komunalinėms atliekoms. Metams išduodama 12 maišų. Jų talpa - kaip ir įprasto konteinerio – 120 litrų. Atliekų tvarkymo padalinio vadovė pabrėžia, kad moteriai pasiėmus maišus ir vežėjams pradėjus atliekas rinkti bei tvarkyti, į jos sąskaitas bus įtraukta ir kintamoji dvinario mokesčio dalis, kurios šiuo metu nėra.
„Šiukšlių surinkimo dieną reikia palikti prie kito kaimo, kur šiukšlių mašina važiuoja“, - teigė A. Janočkinienė.
Maišai kaip ir konteineriai išduodant pažymimi numeriais, todėl atliekų tvarkytojai gali identifikuoti, kam jie priklauso. Kintamoji dvinario mokesčio dalis moteriai būtų paskaičiuota nuo išvežto atliekų maišų kiekio.
AB „Rokiškio komunalininkas“ duomenimis, Vilmai artimiausia vieša atliekų aikštelė, kurioje stovi rūšiavimo konteineriai, yra Ragelių kaime, kita – Lašų kaime. Rokiškio mieste K. Donelaičio g. 16 yra įrengta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, į kurią moteris gali vežti didesnes atliekas.