Naftos gręžiniai Lietuvoje neteršia požeminio vandens

„Švarus požeminis vanduo – didžiulis Lietuvos turtas ir jam apsaugoti skirtos specialios stebėsenos ir tyrimų programos. Jos apima ir visas naftos gavybos aikšteles. Daugiamečio monitoringo duomenys rodo, kad šalyje eksploatuojami naftos gręžiniai neteršia požeminio vandens“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar iš Lietuvoje esančių 69 gręžinių nafta išgaunama 22 gavybos aikštelėse. Kiekvienoje aikštelėje, prieš pradedant ją eksploatuoti, atliekamas ekogeologinis tyrimas, įrengiamas stebimųjų gręžinių tinklas, parengiama poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa. 

Stebimųjų gręžinių skaičius ir stebėjimų dažnis atskirose aikštelėse skiriasi. Tai priklauso nuo aikštelės paviršiaus geologinių-hidrogeologinių sąlygų ir atstumų iki jautrių aplinkos objektų – paviršinio vandens telkinių, saugomų teritorijų, šachtinių šulinių, eksploatacinių gręžinių ir t. t.

Stebimieji gręžiniai įrengiami taip, kad atspindėtų nuo galimų taršos židinių nutekančio vandens būklę. Požeminio vandens monitoringo programa konkrečioje aikštelėje koreguojama atsižvelgus į tyrimų rezultatus.

Tyrimai naftos gavybos aikštelėse atliekami kartą arba dukart per metus – vandens lygis ir fiziniai bei cheminiai parametrai matuojami lauko sąlygomis. Laboratorijose atliekami bendros cheminės sudėties ir naftos angliavandenilių tyrimai.

Pasak viceministrės, dabartinė požeminio vandens monitoringo ir tyrimų visose naftos gavybos aikštelėse sistema leidžia užtikrinti, kad jis nebūtų užterštas naftos produktais.