Prie saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ pridėti dar beveik 25 000 km² neįkainojamos gamtos. Šis tinklas – svarbiausia gausios Europos biologinės įvairovės apsaugos ES priemonė. Komisija oficialiai patvirtino į tinklą įtrauksianti dar 235 teritorijas, kurias valstybės narės pasiūlė pripažinti Bendrijos svarbos teritorijomis. Valstybės narės turės per šešerius metus įdiegti reikiamas šių teritorijų apsaugos priemones.
Dvidešimtyje valstybių narių esančios teritorijos priskirtinos kuriam nors iš devynių tinklo biogeografinių regionų – Alpių, Atlanto, Juodosios jūros, borealiniam, kontinentiniam, Makaronezijos, Viduržemio jūros, panoniniam ar stepiniam. Šiuo metu tinklui „Natura 2000“ priklauso 768 000 km2 (17,9 proc.) viso ES sausumos masyvo ir per 217 000 km2 (maždaug 4 proc.) ES jūrų.
Komisijos narys Janezas Potočnikas teigė: „Džiaugiuosi, kad šios valstybės narės siekia dar labiau padidinti saugomą Europos gamtos plotą. Tinklas „Natura 2000“ – mūsų pastangų apsaugoti natūralią aplinką pagrindas, gyvybiškai svarbus biologinei įvairovei. Be to, europiečiams siūloma patrauklių vietovių iškylauti ir pailsėti, taip pat daug galimybių imtis naujos ekonominės veiklos, susijusios su šiais vertingais gamtos ištekliais. Tinklo plėtra – gera naujiena ne tik gamtai, bet ir žmonėms.“
Šį kartą daugiausia į tinklą įtraukiamų teritorijų yra Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Latvijoje, Italijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Estijoje ir Maltoje.
Didžiausia šiemet įtraukiama teritorija – Jungtinės Karalystės Dogerio banka (12 330 km2) – smėlio sekluma centrinėje Šiaurės jūros dalyje. Drauge su gretimomis Vokietijos ir Nyderlandų teritorijomis ji sudaro didžiulę tarptautinę „Natura 2000“ teritoriją, apimančią 18 000 km2. Dogerio banką siūloma įtraukti visų pirma dėl to, kad tai itin produktyvi smėlio seklumos buveinė – svarbi žuvų neršto ir veisimosi teritorija, kuria naudojasi daug komercinės žvejybos įmonių. Įtraukus šią teritoriją į tinklą bus lengviau ją koordinuotai valdyti, pavyzdžiui, valstybės narės galės bendrai nustatyti tinkamas žuvininkystės priemones.
Į tinklą šįkart įtraukta ir 10 Švedijos ir Latvijos jūrų teritorijų Baltijoje. Joms būdingos rūšių gausa pasižyminčios smėlio seklumos ir rifai, be to, tai svarbios ruonių ir migruojančių žuvų maitinimosi vietos. Šios dešimt teritorijų apima beveik 4 000 km2 jūrų plotą.
Vertinant pagal šalies plotą didžiausią plotą į tinklą įtraukti pasiūlė Malta – įtraukus 183 km2 jūrų teritorijų bus sukurtas pagrindas nemenkam jūrų tinklui šiose apylinkėse. Šiose Maltos jūrų teritorijose bus saugomi jūrų žolių sąžalynai ir povandeniniai rifai ir Maltos endeminių jūrų sraigių Gibbula nivosa buveinė.
Didžiausias šį kartą įtraukiamas sausumos plotas yra Rumunijoje. Pridėtos 109 naujos ir padidintos kai kurios anksčiau į sąrašą įtrauktos teritorijos, o visų jų bendras plotas – beveik 42 000 km2. Įtraukiamos naujos teritorijos – rūšių įvairove pasižyminčios pievos ir miškai, daugelio retų ir nykstančių gyvūnų rūšių, įskaitant įvairias šikšnosparnių ir amfibijų rūšis, buveinės. Naujos Rumunijos „Natura 2000“ teritorijos drauge su Bulgarijos ir Slovakijos pasiūlytomis papildomomis teritorijomis padės geriau apsaugoti didžiulę endeminių žuvų įvairovę Dunojaus baseine.
Pagrindiniai faktai
„Natura 2000" – tai saugomų teritorijų tinklas, kurį sudaro specialios saugomos teritorijos, įkurtos pagal ES Buveinių direktyvą, ir specialios apsaugos teritorijos, įkurtos pagal ES Paukščių direktyvą. „Natura 2000“ nėra drausminimo priemonė: tinklo teritorijose leidžiama vykdyti ūkininkavimo, turizmo, miškininkystės ir poilsio veiklą, drauge tausojant gamtą ir nekenkiant aplinkai.
„Natura 2000“ teritorijas pagal Buveinių direktyvą pasirenka valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija. Pasirinktąsias teritorijas Komisija oficialiai pripažįsta Bendrijos svarbos teritorijomis. Taip įtvirtinamas oficialus teritorijų statusas ir įsipareigojama tas teritorijas saugoti. Valstybės narės per šešerius metus turi imtis reikiamų administracinių priemonių ir priskirti tas teritorijas prie specialių saugomų teritorijų.
Prie pastarosios Bendrijos svarbos saugomų teritorijų plėtros prisidėjo 20 valstybių narių, jos pasiūlė 235 Bendrijos svarbos teritorijas. Šįkart įtrauktos teritorijos priskirtinos kuriam nors iš devynių tinklo biogeografinių regionų – Alpių, Atlanto, Juodosios jūros, borealiniam, kontinentiniam, Makaronezijos, Viduržemio jūros, panoniniam ar stepiniam.
Saugomos teritorijos labai įvairios – nuo žydinčių pievų iki urvų ir lagūnų. Tai, kad tinklas apima devynis biogeografinius regionus, rodo, kokia turtinga yra ES biologinė įvairovė.
Biologinė įvairovė, t. y. gyvūnijos ir augmenijos ištekliai Žemėje, nyksta. Rūšių nykimas dar niekad nebuvo toks spartus ir tai ateityje gali turėti lemtingų padarinių. Europos Sąjunga sprendžia šią problemą ir neseniai užsibrėžė naują tikslą – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, išsaugoti ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, augalų apdulkinimo ir apsaugos nuo potvynių (ir atkurti tokias funkcijas, jei jos iš dalies prarastos), bei padidinti ES indėlį į kovą su biologinės įvairovės nykimu. „Natura 2000“ – svarbiausia šiam tikslui skirta priemonė.