Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialisto Henriko Mackelos teigimu, ryte prišiukšlintas kiemas pasako viską apie žmonių išsilavinimą, be to, už tokį elgesį gresia baudos.

„Jeigu kalbame apie petardas, jeigu jos jau buvo panaudotos, jos vadinamos nepavojingomis atliekomis, tai praktiškai žmogus gali jas išmesti į komunalinėms atliekoms skirtą konteinerį. Dažniausiai tokios atliekos būna iš popieriaus ar kartono. Nuo šių metų yra priimtas naujas standartas ir petardos gaminamos iš kartono, popieriaus ir kitokių atliekų, jos yra presuojamos. Nebe rankiniu būdu gaminami vamzdeliai, o vienu presu padaromos tūtelės, į kurias beriamas parakas. Todėl veikiant orui ir drėgmei atliekos su laiku ištyžta ir po truputį yra. Tačiau tam vis tiek reikia nemažai laiko, todėl geriau jas surinkti, vėliau jos yra priduodamos perdirbimui“, - sakė H. Mackela.

Jeigu yra nesprogusių ar senų petardų liekanų, jomis privalu tinkamai pasirūpinti, mat gali susižaloti kiti žmonės.

„Geriau nelįsti prie tokių petardų, tačiau tam, kad prie jų neprisiliestų vaikai, geriau tokią petardą užpilti vandeniu ar panardinti į vandenį ir pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikštelę“, - sakė specialistas.

Anot H. Mackelos, po Naujųjų  metų šventės prišiukšlintas kiemas teršia namo gyventojų vardą: „Rytinis vaizdas viską pasako apie žmonių išsiauklėjimą. Be to, už gamtos teršimą yra baudos. Minimali bauda yra 500 litų. Savam kieme šiukšlinti  negražu, o tai, kas yra panaudota reikia išmesti.“

Kalbant apie fejerverkus ir po jų naudojimo liekančias atliekas, pravartu vadovautis keliomis taisyklėmis.

1. Prieš įsigyjant fejerverkus pasvarstykite, ar tikrai juos panaudosite? Namuose per ilgai laikyti pirotechnikos gaminius gali būti ne itin saugu, pasibaigus jų galiojimo terminui jie tampa šiukšle, kurios negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

2. Įsigydami pirotechnikos gaminį, atidžiai rinkitės, kur ir iš ko jį perkate. Fejerverkus jums parduodantis žmogus turi turėti leidimą, paklaustas informuoti, kokios atliekos turėtų likti panaudojus vieną ar kitą produktą, ar jos lengvai suyrančios. Kuo patikimesnė prekybos vieta ir kuo daugiau informacijos jums suteikiama, tuo saugiau tiek jums, tiek ir jūsų aplinkai.

3. Kuo paprasčiau, aiškiau – tuo geriau. Kitaip tariant, venkite neaiškios konstrukcijos, abejotinos kokybės fejerverkų. Pirmenybę teikite gaminiams, po kurių likusias atliekas bus saugu ir lengva išrūšiuoti. Šią informaciją jums turėtų suteikti pardavėjas. Kokybiški gaminiai dažniausiai turi aiškias instrukcijas, ką daryti su po produkto panaudojimo likusia produkto pakuote.

4. Surinkite smulkius medžio, vielos ar plastmasės gabaliukus, išsibarsčiusius aplink šūvio vietą. Tokios atliekos pavojingos dėl galimai aštrių briaunų: gali susižaloti vaikai, šunys ar paukščiai.

5. Priklausomai nuo atliekų sudėties, reikia nuspręsti, kaip jas rūšiuosite. Kaip teigia H. Mackela,  po fejerverkų iššovimo dažniausiai pasitaikančios liekanos– kartonas ir popierius: „Fejerverkų įdėklai gaminami iš kartono, molio mišinio. Jie nėra pavojingi, kadangi visas tas parakas su visom spalvom sudega ir lieka tiktai popieriaus – kartono atliekos“. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar fejerverko liekanos – mišrios, ar pagamintos iš vienos medžiagos. H. Mackela pastebi: „Kartoną galimą mesti į popieriaus konteinerius, bet viskas priklauso nuo pagaminimo. Kartais kartoninės „stotelės“ surišamos virvele, o kartais su viela. Viela surištą kartoną galima dėti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“. Plastmasę ar medžio gabalą, pasilikusį po fejerverkų šaudymo, taip pat reikėtų nepamiršti įdėti į jam skirtą šiukšlinę.

6. Nedeginkite. Viena grubiausių klaidų, kurią galima padaryti tvarkant po pirotechnikos naudojimo likusias atliekas – jų deginimas. Popieriuje, kartone, ant plastmasės ar medžio gali būti likusių smulkių chemikalų dalelių ar net dulkių. Nepaisant nedidelio jų kiekio, tokios medžiagos gali būti itin degios ir sprogios. Fejerverkų liekanų sąveika su ugnimi gali sukelti rimtą gaisrą, sužaloti jus ir aplinkinius.

7. Nesiveikusių fejerverkų svarbu nepalikti likimo valiai. Kaip teigia H. Mackela: „Tokia atliekėlė gali privesti prie liūdnos baigties. Prie jos gali prieiti vaikas, užminti praeivis ar pastumti koks smalsuolis“. Neiššovus fejerverkui, reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos. H. Mackela pažymi: „Čia reiktų gamtos apsaugai paskambinti telefonu 112“. Bendruoju pagalbos telefonu šiuo metu galima pranešti apie niokojamą gamtą ar pasitarti, kaip saugiai išspręsti, kad ir tokią su pavojingais nesusprogusiais fejerverkais susijusią problemą.
Sprogusi petarda sukėlė gaisrą

8. Nelikite abejingi. Jei pastebite asmenis, nesutvarkančius atliekų, likusių po jų paleistų fejerverkų, nebijokite jų sudrausminti. Padėkite gamtai patys surinkdami besimėtantį kartoną, popierių ar kitokią liekaną.

9. Nepiknaudžiaukite. Pravartu žinoti, kad fejerverkus naudojantys, tačiau likusių atliekų nesurenkantys žmonės gali būti sudrausminti ar nubausti pareigūnų. Pažeidus miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles, nesurinkus panaudotų pirotechnikos pakuočių, gali gauti įspėjimą arba baudą iki 2000 litų.